Pasaulis skriejo ratu
Ir jei iš pradžių pašnekovė sako pamaniusi apie po gimdymo dar neatsigavusį organizmą, prasidėjus galvos svaiguliui ir nuolatiniam sukimuisi suprato, kad situacija gali būti kur kas sudėtingesnė. Daivai taip smarkiai sukdavosi galva, kad net ant kėdės atsisėsti prireikdavo artimųjų pagalbos. Kreipusis į gydytoją moteris buvo paguldyta į ligoninę, tyrimai truko dvi savaites. „Verkiau, tiesiog ėjau iš proto, nežinodama, kas man yra“, – atsimena panevėžietė.
 
Pagaliau diagnozė – išsėtinė sklerozė. Po metų paskirti vaistai pagerino ligonės savijautą, galva kiek mažiau sukdavosi, nebesidvejino akyse. Tiesa, gydytojams rekomenduojant, moteris į darbą nebegrįžo. Nors jai buvo siūloma kreiptis dėl neįgalumo, Daiva ne iš karto ryžosi šiam žingsniui. Jaunam, vos dvidešimt penkerių metų sulaukusiam žmogui psichologiškai tai buvo per sunku. Po kiek laiko Daiva buvo pripažinta turinti tik 30 proc. darbingumo ir jai suteiktas neįgalumas. „Iš pradžių ligą neigiau, o dabar susitaikiau ir gyvenu su ja“, – sako moteris.
 
Išmoko gyventi lėtai
Per trisdešimt ligos metų Daiva išmoko prisitaikyti tiek prie jos, tiek prie pasikeitusio gyvenimo būdo. „Kad nenugriūčiau, viską išmokau daryti lėtai – vaikščioti, sėstis, valgyti. Tapau lėtapėdė“, – šypsosi pašnekovė.
Jaunystėje pasižymėjusiai kone vyriška jėga ir ištverme dabar Daivai sunku ir mineralinio vandens buteliuką atsukti. Ilgainiui nusilpo kojos, viena – ypač. Pasivaikščiojimus, išėjimus iš namų Daiva kruopščiai planuoja, įvertindama, ar užteks jėgų, ar bus kur atsisėsti. Dar iki karantino užsukdavo aplankyti mamos, gyvenančios vos už kilometro.
 
„Būdavo labai silpna, kol pasiekdavau jos namus. Pravėrusi duris skubėdavau atsisėsti, tačiau didžiuodavausi įveikusi atstumą!ׅ“ – pasakoja moteris. Jai ypač sunku, kai tenka kur nors ilgėliau pastovėti, tarkime, stotelėje, nes kojos beregint ima silpti ir tirtėti. Daiva visada viliasi, kad žmonės to nepastebi.
„Per tuos trisdešimt metų buvo visko. Žinoma, džiaugiuosi, kad nesėdžiu neįgaliojo vežimėlyje, kad dar vaikštau. Gyvenu viena, tačiau susitvarkau pati. Žinia, užuolaidų jau nebepakabinčiau“, – čia Daiva geru žodžiu pamini pagalbą, kurios sulaukia iš sūnų, sesers šeimos. Kol gyveno kartu, nuolatinį palaikymą ir pagalbą moteris jausdavo ir iš buvusio vyro. Po skyrybų jis sukūrė kitą šeimą.  
 
Dviejų vienodų – nėra
Didžiulį džiaugsmą sergančiajai teikia bendravimas su Panevėžio regiono sergančiųjų išsėtine skleroze asociacijos nariais. Ir net karantinas nepajėgė nutraukti kassavaitinių susitikimų – gyvus pokalbius pakeitė nuotoliniai pasimatymai. Susitikę žmonės pasipasakoja, kaip gyvena, pasidalina džiaugsmais. Nors visi serga išsėtine skleroze, tačiau kiekvienas ligonis – kita istorija.
 
„Tarkime, aš negaliu dviračiu važiuoti, o ilgesnį laiką su liga gyvenantysis gali. Yra žmonių, kurie beveik nuo pat diagnozės pradžios, nuo trisdešimties gyvenimo metų, sėdi vežimėlyje. Dviejų vienodų ligonių nėra, – apie ligą pasakoja moteris, kurios karantininę kasdienybę džiugina šešių mėnesių katytė. – Prognozės? Aš jų neklausiu. Tiesiog judu į priekį ir tiek. Man gydytojai tik viena kartoja, kad tyrimų rezultatai yra blogesni, nei aš realiai jaučiuosi. Tad tuo ir džiaugiuosi!“

---

 
Interviu su specialistu
Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurologijos I skyriaus gydytojas neurologas Paulius Puzinas.
 
- Išsėtine sklerozė – kas tai per liga? Kokie žmonės ja suserga?
- Ši liga iki šiol išlieka paslaptinga. Dažniausiai ji paliečia jaunesnio amžiaus darbingus žmones, tačiau gali būti nustatoma ir vyresniems, ir paaugliams. Iki šiol dar nėra žinomos tikslios išsėtinės sklerozės priežastys. Tačiau nustatyti tam tikri rizikos veiksniai. Dažniau ja serga šiaurinių kraštų žmonės, tad manoma, kad įtakos jos atsiradimui gali turėti saulės spindulių kiekis – kuo mažiau saulės, kuo mažesnė saulės ekspozicija, tuo didesnė rizika susirgti. Yra žinomi genai, kurie didina tikimybę susirgti šia liga, tačiau tai nėra griežtai genų nulemta liga. Jei, tarkime, tėvai serga išsėtine skleroze, rizika susirgti šiek tiek padidėja ir jų vaikams, tačiau tai nereiškia, kad jie tikrai susirgs. Liga šiek tiek dažniau serga moterys.
 
- Kokie požymiai įspėtų apie išsėtinę sklerozę?
- Ligai būdingi įvairūs požymiai. Yra pažeidžiama centrinė nervų sistema ir priklausomai nuo to, kokioje vietoje įvyksta pažeidimas, atsiranda tam tikra simptomatika. Iš dažniausių sutrikimų galima būtų paminėti regos sutrikimą, regėjimo pablogėjimą viena akimi – tai vienas pirminių simptomų. Gali būti įvairių kūno sričių – rankos, kojos – tirpimai, nusilpimas. Liga gali pasireikšti ir koordinacijos sutrikimais, galvos svaigimu, būdingi ir šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai.
 
- Kas lemia, kad liga kai kuriuos žmones greitai pasodina į neįgaliojo vežimėlį?
- Yra įvairių ligos formų. Kai kurios jų diagnozuojamos ir dešimtmečiais niekuo nesikeičia. O kitos progresuoja šiek tiek greičiau. Tarkime, sergant tokia forma dažnai kartojasi paūmėjimai. Vis dėlto konkretaus atsakymo, kodėl vieni serga lengvesne, o kiti - sudėtingesne forma, nėra. Vertindami simptomus, faktą, kaip dažnai kartojasi paūmėjimai, pagal magnetinio rezonanso tyrimo vaizdus galime prognozuoti didesnę agresyvesnės ligos riziką.
 
- Kaip liga gydoma ir kokios jos prognozės?
- Liga nėra išgydoma. Skiriami medikamentai jos paūmėjimams, simptomams gydyti bei ligos paūmėjimų ir negalios progresavimui užkirsti. Ligos paūmėjimai, deja, liekamaisiais reiškiniais blogina paciento savijautą ir didina negalią.
Kadangi nežinomos ligos priežastys, išgydyti jos negalime. Tačiau vis daugėja išsėtinės sklerozės eigą modifikuojančių vaistų, kurie yra efektyvūs ir padeda užtikrinti vis geresnę ligos kontrolę.  Džiugu, kad šiomis dienomis yra kur kas daugiau galimybių ligą gydyti, nei, tarkime, prieš dešimt metų. Gydymas yra brangus, tačiau gera situacija ta, kad Lietuvoje vaistai išsėtinei sklerozei gydyti yra prieinami.  

---

 
Galimi išsėtinės sklerozės simptomai
Regos sutrikimai, pakitę akių judesiai.
Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai.
Veido ar galūnių sustingimas, silpnumas – dažniausiai pažeidžiama viena kūno pusė.
Jutimų sutrikimai, galūnių aptirpimai.
Tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai.
Prasta nuotaika, nuovargis, sumažėjęs aktyvumas.
Galvos skausmai, svaigimas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!