Liga progresavo lėtai
 
„Inkstų policistozė yra paveldima liga“, – pasakojimą pradeda 39-erių Aistė Bagdonaitė, kuriai liga diagnozuota, kai ji buvo maždaug dvylikos metų. „Inkstų policistoze sirgo mano tėtis, todėl žinojau, kad galbūt ir aš ją turiu. Maždaug dvylikos metų man pradėjo kilti arterinis kraujo spaudimas ir tada mama nuvedė pas gydytojus. Po atliktų tyrimų sužinojau, kad sergu inkstų policistoze. Daugiau simptomų kaip ir nebuvo. Tik tas kraujo spaudimas buvo per aukštas. Ilgą laiką nieko nejaučiau, tiesa, kai nueidavau pas gydytojus, šie buvo už galvos susiėmę, kaip man negerai“, – prisimena Aistė.
 
Pašnekovė pasakoja, jog po ligos diagnozavimo ilgai gyveno įprastą gyvenimą ir nieko nejuto. „Būdama apie trisdešimties išvažiavau gyventi į Londoną. Ten irgi lankiausi pas gydytojus nefrologus. Jau Londone gydytojai informavo, kad man yra penkta inkstų nepakankamumo stadija ir mane reikia įtraukti į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą“, – pasakoja A.Bagdonaitė.
 
Transplantacijos laukė metus
 
Pašnekovė pasakoja, kad Londone turėjusi ir „gyvų donorų“ – draugų, bičiulių, kurie norėjo padovanoti inkstą. Ši organų donorystė Lietuvoje negalima – inkstą mūsų šalyje dovanoti gali tik šeimos nariai.
 
„Londone po truputį ruošiausi inksto transplantacijai. Ir tada prasidėjo COVID-19 pandemija. Užsidarinėjo sienos ir paskutinėmis dienomis nusprendžiau, jog reikia grįžti namo. Taigi, mano „sveikatos kelionė“ tęsėsi Lietuvoje, čia lankiausi pas nefrologus. Tuo metu mano inkstai jau visai prastai veikė ir, atlikus visus tyrimus, buvau įrašyta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Jame buvau apie metus. Per tą laiką mane 5 kartus kvietė transplantacijai ir vis kas nors nutikdavo arba būdavo negerai.
 
Tiesa, dializių vis dar nereikėjo, dar laikiausi. Tada atėjo laikas išsirinkti, kokios dializės norėsiu. Išsirinkau peritoninę dializę. Likus savaitei iki numatytos kateterio statymo procedūros, gavau kvietimą transplantacijai ir šį kartą inkstą persodino man“, – prisimena pašnekovė.
 
Dėkinga donorui ir jo artimiesiems
 
Šiuo metu Aistė vartoja imunosupresantus, kiekvieną dieną maždaug apie 12 tablečių.
„Šie vaistai slopina imunitetą, kad šis neatmestų naujo inkstuko. Kadangi imunitetas slopinamas, gyvenu maždaug kaip mažas vaikas – labai galvoju, kur galiu eiti, o kur nelabai. Pavyzdžiui, vengiu vietų, kur yra daug žmonių, nes yra didesnė užkrečiamų ligų tikimybė. Palyginus su anksčiau, mano gyvenimas yra atsargus. Kiekvieną dieną pagalvoju, ar man tai galima, ar man to reikia. Visada kirba mintys, kad neperšalčiau, kad neperpūstų, ar kojos mano ne per šaltai, ar po sodo darbų tikrai gerai rankas nusiploviau. Esu atsargi, kad tik donoro dovana nenueitų veltui ir inkstukas gyvuotų kuo ilgiau“, – sako A.Bagdonaitė.
 
Paklausta, ko liga ją išmokė, Aistė užtikrintai taria, jog gyvenimas yra gražus ir jis vyksta čia ir dabar, aplink mus.
 
„Mes dažnai užsisukame rutinoje ir nepastebime, kad viskas yra gerai, kad nieko neskauda. Labai noriu padėkoti inksto donorui ir jo artimiesiems už priimtą sprendimą. Mūsų, gyvenančių su transplantuotais organais, yra didelis būrys ir mes visi esame be galo, be proto dėkingi. Kaskart susitikę vis kalbame apie donorus, apie jų šeimas ir kaip mes juos įsivaizduojame. Ir vien geriausiais žodžiais“, – baigdama pokalbį sako A.Bagdonaitė.

---

 
Interviu su specialistu
Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentė prof. dr. Inga Arūnė Bumblytė:
 
- Kokie yra inkstų policistozės požymiai ir kaip juos atpažinti kuo anksčiau?
 
- Inkstų policistozė – grupė lėtinių inkstų ligų, kurių metu šiame organe susidaro tūkstančiai cistų. Iš pradžių cistos būna mikroskopinės, tačiau jos iš lėto didėja, o padidėja ir inkstai. Inkstų cistos nėra piktybinė liga. Tačiau, joms augant, mažėja sveiko inkstų audinio, todėl inkstams tampa sunkiau dirbti – sutrinka jų funkcija.
Kaip ir daugelis lėtinių inkstų ligų, inkstų policistozė ligos pradžioje nesukelia jokių simptomų. Vėliau, inkstams dėl cistų padidėjus, gali atsirasti tokių nusiskundimų kaip maudžiančio pobūdžio skausmas juosmenyje ar šone.
Pirmieji simptomai, priverčiantys žmones kreiptis į gydytoją, gali būti šlapinimosi pokyčiai – dažnas šlapinimasis ar poreikis šlapintis kelis kartus per naktį, ko anksčiau nebūdavo. Taip pat pakitusi šlapimo spalva dėl kraujo šlapime. Progresuojant ligai, daugeliui pacientų padidėja kraujospūdis, iš lėto formuojasi inkstų nepakankamumas. Sergantiems inkstų policistoze dažniau prasideda inkstų akmenligė, šlapimo takų infekcijos. Kadangi inkstų policistozė pradžioje nesukelia jokių simptomų, ji gali būti nustatoma atsitiktinai tiriant paciento pilvo organus ultragarsiniu tyrimu.  
 
- Kokie veiksniai nulemia inkstų policistozės progresavimą?
 
- Inkstų policistozė yra pati dažniausia paveldima inkstų liga – vadinasi, ji perduodama genetiškai iš tėvų vaikams.
Reikia išskirti du inkstų policistozės tipus:
Autosominę dominantinę inkstų policistozę, kuri paprastai diagnozuojama 30-40 metų suaugusiesiems – tai yra dažniausias ligos tipas.
Autosominę recesyvinę inkstų policistozę, kuri dažniausiai nustatoma ankstyvoje vaikystėje, kūdikystėje ar net vaisiui būnant gimdoje – šis tipas yra žymiai retesnis, tokius pacientus iki pilnametystės gydo vaikų nefrologai.
Kaip minėjau, ligos eiga yra lėta. Jos progresavimo greitis priklauso ir nuo paties žmogaus elgesio, gyvenimo būdo. Ypač svarbu yra gera kraujospūdžio korekcija – tai padeda apsaugoti inkstų funkciją bei sulėtinti naujų cistų augimą. Taigi, tvarkingas gydytojo paskirtų medikamentų vartojimas, druskos ribojimas maiste, rūkymo atsisakymas, antsvorio mažinimas yra svarbūs paciento žingsniai lėtinant ligos vystymąsi. Noriu atkreipti dėmesį į vaistų nuo skausmo (analgetikų) vartojimą. Dažnai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, diklofenakas ir kt.) gali pabloginti inkstų darbą. Jei dažnai prireikia šių vaistų, būtina pasitarti su gydytoju – jis padės nustatyti skausmo priežastį, pasiūlys būdus, kaip ją įveikti, rekomenduos inkstams saugesnius nuskausminamuosius vaistus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!