To­kios ro­ma­nų skai­ty­to­jos vi­siš­kai iš­jun­gia svei­ką pro­tą ir vai­ko­si ro­man­ti­kos. O to­kia sa­vi­jau­ta ir elg­se­na ne­at­ne­ša nie­ko ge­ro. Ro­man­ti­kos pil­na ne tik ro­ma­nuo­se, bet ir in­ter­ne­te. Ji pa­stū­mė­ja mo­te­ris pa­mirš­ti apie sa­ve, apie sa­vo tei­ses ir bū­ti­ną ap­sau­gą. Ir tai ga­lio­ja ne tik jau­nu­tėms mer­gi­noms, bet ir 30 - me­tėms ar 40 - me­tėms mo­te­rims, ku­rios yra pa­var­gu­sios nuo kas­die­ni­nių dar­bų, rū­pes­čių, sie­kia pa­si­ner­ti į sva­jo­nių pa­sau­lį, o tai ska­ti­na ne­ma­ty­ti ša­lia ko ji iš tie­sų gy­ve­na – tik­ras re­a­lus vy­ras, gy­ve­nan­tis ša­lia, tam­pa ne­įdo­mus.

Jaus­min­goms skai­ty­to­joms ver­tė­tų pa­čioms steng­tis re­a­ly­bę pa­vers­ti ro­man­ti­niais nuo­ty­kiais, o ne­įžiū­rė­ti ne­eg­zis­tuo­jan­čias pa­sa­kiš­kas de­ta­les ten, kur jų nė­ra ir nie­ka­da ne­bu­vo.

Daž­nai sky­ry­bų prie­žas­ti­mi tam­pa ti­kė­ji­mas „hap­py - en­dais“ (ang. lai­min­ga pa­bai­ga), iš­gal­vo­ta siu­že­ti­ne li­ni­ja ir me­la­gin­ga fi­lo­so­fi­ja, ku­ria per­si­sė­mę ro­man­ti­niai fil­mai. Pro­ble­mos ga­li iš­kil­ti ir tiems, ku­rie įsi­vaiz­duo­ja pa­tys esan­tys fil­mo he­ro­jai, o ant­rą­sias pu­ses su­ta­pa­ti­na su ki­tais he­ro­jais. Tad ne­nuos­ta­bu, kad re­a­ly­bė­je to­kie vaiz­duo­tės ka­li­niai daž­niau su­si­du­ria su nu­si­vy­li­mu ir sun­kiai su juo su­si­tai­ko.

Ga­li­ma tik bū­tų pa­lin­kė­ti aist­rin­goms ro­ma­nų skai­ty­to­joms: iš­nau­do­ki­te sa­vo fan­ta­zi­ją, ieš­ko­ki­te po­zi­ty­vo re­a­ly­bė­je, vie­toj to, kad gy­ven­tu­mė­te sve­ti­mo­je re­a­ly­bė­je, ku­rią jums par­duo­da.