Justi – reiškia gyventi

www.lsveikata.lt
2015-08-03
Juslingumas primena mūsų gyvuliškąjį pradą ir todėl jo bijome ar bandome neigti, užmiršdami, kad evoliucionuojame dėl to, jog juslėmis pažįstame pasaulį.
Justi – reiškia gyventi
Daugelis žmonių pastebi, kad būdami aistringai įsimylėję jie jautėsi daug gyvybingesni nei kitais gyvenimo periodais.

Buvo tabu
Iki seksualinės revoliucijos laikų (1960-ųjų) juslingumas Vakarų pasaulyje buvo tabu, nes civilizacija mus vedė tolyn nuo pirmykščių poreikių, o „juslingumo prigimtis – gyvuliška“, teigia neurobiologas Žanas-Didier Vincentas. Tačiau atsisakyti jo negalime, nes juslingumas – tai yra gebėjimas juslėmis pažinti tikrovę – yra pagrindinė žmogaus raidą skatinanti jėga. „Mūsų mąstymas, veiksmai remiasi juslėmis, - aiškina neurobiologas. – O jų šaltinis – galvos smegenyse esantis malonumo centras.“
 

Du pasitenkinimo keliai
„Mes gimstame jau galėdami atskirti malonumą nuo nemalonumo,“ - teigia Žanas-Didier Vincentas. Galvos smegenų struktūros, sudarančios malonumo centrą, suformuoja jautrią sistemą, nuo kurios priklauso malonumo hormono dopamino kiekis mūsų organizme.
Mokslas skiria du būdus malonumui patirti: iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią. Malonumą gali teikti kūniški jutimai: glamonė, kvapas ir t.t. – tai kelias iš apačios į viršų. Tačiau pasitenkinimo jausmas kyla ir smegenyse, kurios išorinius stimulus (vaizdą, žodį) galima susieti su maloniais prisiminimais. Tai - kelias iš viršaus į apačią.
„Juslių teikiami malonumai vis dar svarbūs tenkinat gyvenimiškus poreikius (maistas, giminės pratęsimas...) ir yra vieni evoliucijos varomųjų jėgų, - aiškina Žanas-Didier Vincentas. – Tačiau kiekvienas turime savo skonį. Mūsų malonumo apetitas ir gebėjimas patirti pasitenkinimą yra skirtingi. Jie priklauso nuo kultūros, auklėjimo, genetikos. Todėl juslingumas – asmeninis kiekvieno reikalas.“
 
Juslingas seksualumas
Jeigu apie juslingumą kalbėtume iš seksualinės pusės, akcentuoti reikėtų ne mūsų gebėjimą juslėmis suvokti pasaulį, o apie jų virsmą į erotinius impulsus. Seksualinė trauka – viena ryškiausių juslingumo apraiškų. Ji aštrina mūsų pojūčius ir kartu juos stiprinama.

„Kai jaučiame seksualinę trauką, skonis, uoslė, regėjimas – visos mūsų juslės - tarsi pasistiebia, - psychologies.ru teigia seksologė Irina Paniukova. – Mylimo žmogaus viskas: akių spalva, kvapas, odos drėgnumas, balso tembras, prisilietimai – brangūs. Užaštrinti pojūčiai keičia mūsų pasaulio ir net savęs suvokimą. Tuo galima paaiškinti daugelio žmonių pastebėjimą, kad būdami aistringai įsimylėję jie jautėsi daug gyvybingesni nei kitais gyvenimo periodais.
Ryšys tarp juslingumo, seksualumo ir gyvybingumo atsispindi ir libido sąvokoje, kurią pirmasis pradėjo vartoti Zigmundas Froidas.
 
Žmogiškasis bruožas
Juslingumas svarbus ne tik asmeniui, bet ir visai visuomenei, įsitikinęs antropologas Davidas Le Bretonas: „Tai - viena svarbiausių žmogaus charakteristikų - kaip parašas, kaip žavesys, išskiriantis mus iš minios.“
Tačiau ar juslingumas negrąžina mūsų prie gyvuliškojo prado? „Ne, - tvirtina antropologas. – Juk juslingumas yra „įvilktas“ į socialinius ritualus ir pasireiškia tam tikrai būdais, pavyzdžiui, per drabužius, kuriuos nešiojame, mūsų elgesį, bendravimą.“
Taigi juslingumas – svarbus mūsų stiliaus ir žavesio papildymas. Vien to turėtų pakakti, kad suvoktume, jog jis – didelė mūsų vertybė. Seksologė Irina Paniukova įsitikinusi, kad juslingumas ne tik mūsų egzistavimo patvirtinimas, bet ir vienas svarbiausių žmogaus bruožų.
„Žmogus – vienintelė būtybė, kuri sąmoningai gali lavinti juslingumą, kad savo jėgomis ar su kitų pagalba patirtų malonumą, - sako seksologė. – Tik mes galime rasti tai, kas mums patinka, sukurti pasitenkinimą, įsivaizduoti jį, prisiminti ir pasidalinti su kitais. Štai pagrindinis skirtumas tarp instinktyvios malonumo paieškos ir tapybos, kulinarijos, erotikos, meno gyventi. Juslingumas taip pat ir būdas asmens laisvei pasireikšti. Kad rastume pasitenkinimo šaltinį, turime įsiklausyti į save ir išsilaisvinti iš tam tikrų suvaržymų.
Taigi juslingumas - ne būdas išgyventi, užkoduotas genuose, o gebėjimas gyventi visaverčiai, randant vienybę su pasauliu ir užmezgant santykius su kitais žmonėmis.“
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

    Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

    Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris