Kepenis pakertantį hepatitą C ne tik sunku laiku pastebėti, bet ir sudėtinga išgydyti. Tačiau dabar mūsų gydytojai pradės naudoti naujos kartos vaistus, galinčius efektyviai įveikti šį mirtinai pavojingą virusą.
Užsikrėtus jauname amžiuje, kepenų pažeidimas progresuoja lėčiau ir kepenų cirozė gali susiformuoti per 30–40 metų. O užsikrėtus vyresniame amžiuje – per 10–20 metų. Dažnai ligoniai yra užsikrėtę seniau – iki 1993-ųjų metų, kai hepatito C virusas dar nebuvo aprašytas ir nebuvo galimybės jį aptikti.
Tyliai žaloja kepenis
Iki šiol hepatito C viruso sukelto lėtinio kepenų uždegimo gydymas buvo ilgas ir nepakankamai efektyvus: visiškai išgydyti pavykdavo apie 40–50 proc. ligonių. Dabar greičiau tikimasi išgydyti iki 98–100 proc. pirmojo genotipo infekcija užsikrėtusių pacientų, kurių kepenų randėjimas (fibrozė) yra 3–4 stadijoje.
„Jau pradėjome naudoti neseniai registruotą naują tiesiogiai virusą veikiančių antivirusinių vaistų derinį. Nuo šių metų spalio pabaigos įsigaliojo minėtų vaistų kompensavimo patvirtinimas. Toks valstybės sprendimas iš tiesų atvėrė naujas gydymo galimybes pažengusia kepenų liga sergantiems pacientams. Taigi pasveikusiųjų nuo hepatito C viruso infekcijos žymiai padaugės ir ši problema ilgainiui turėtų mažėti“, – viliasi
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė docentė Ligita Jančorienė.
Sergantis hepatitu C žmogus dažnai net neįtaria apie ligą, kuri ilgai nerodo aiškių ženklų. Ne veltui virusas pramintas „tyliuoju žudiku“.
„Užsikrėtęs žmogus gali sirgti nebylia lėtinio hepatito C forma ir nejausti jokių specifinių ligos simptomų. Ligonis gali skųstis užsitęsusiu nuovargiu, nuolatiniu silpnumu, blogu apetitu, dažna nuotaikų kaita, tačiau kuris iš mūsų dabar to nepatiria? Minėti nusiskundimai galėtų padėti gydytojui įtarti lėtinį C hepatitą. Jeigu liga jau labai pažengusi, nusiskundimų ligonis gali išsakyti ir daugiau“, – sako L.Jančorienė.
Hepatitu C dažniausiai užsikrečiama per kraują bei organizmo skysčius – tiesioginio kontakto metu per pažeistą odą ar gleivinę.
Dažniausiai nustato atsitiktinai
Neišaiškinta virusinė infekcija metų metais tyliai ardo kepenų ląsteles, kol išryškėja kepenų funkcijos nepakankamumas, cirozė ar kepenų ląstelių vėžys. Per vėlai nustačius pavojingąją infekciją ligonį gali išgelbėti nebent kepenų persodinimas.
„Užsikrėtus jauname amžiuje, kepenų pažeidimas progresuoja lėčiau ir kepenų cirozė gali susiformuoti per 30–40 metų. O užsikrėtus vyresniame amžiuje – per 10–20 metų. Dažnai ligoniai yra užsikrėtę seniau – iki 1993-ųjų metų, kai hepatito C virusas dar nebuvo aprašytas ir nebuvo galimybės jį aptikti, tuomet dėl šios infekcijos kraujo produktai nebuvo testuojami“, – pastebi infektologė.
Dažniausiai lėtinis kepenų uždegimas yra nustatomas atsitiktinai, atliekant profilaktinius tyrimus, pastebėjus pakitusius kepenų rodiklius.
„Hepatitui C, priešingai nei hepatito B atveju, kelią užkirsti sunku, nes nėra sukurtos vakcinos. Profilaktiškai dėl hepatito C viruso infekcijos tirti visus šalies gyventojus būtų neekonomiška, nes visuomenėje šios infekcijos paplitimas siekia tik apie 2–2,5 proc. Taigi tirti reikėtų atitinkamų rizikos grupių žmones, išaiškinti užsikrėtusiuosius ir juos efektyviai gydyti. Tada galima būtų apsaugoti ir aplinkinius – taikyti nespecifines profilaktikos priemones, saugotis kraujo kontakto“, – aiškina L.Jančorienė.
Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 40–50 naujų ūminio hepatito C atvejų. Manoma, kad oficialioji šios ligos statistika – tik ledkalnio viršūnė.
Hepatito C infekcijos rizikos veiksniai:
kraujo perpylimas, chirurginė operacija ar cezario pjūvis iki 1993 metų,
inkstų dializė,
tatuiruotės procedūros,
dažna sekso partnerių kaita,
kokaino vartojimas, narkotikų injekcijos,
įkalinimas,
kontaktas darbe su krauju, jo preparatais, medicininėmis adatomis,
lytiniai santykiai be apsaugos priemonių su asmenimis, kuriems tinka minėti kriterijai,
buitinis kontaktas su asmeniu, kuriam tinka minėti kriterijai.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: