Sergantiesiems rože: bobutės užkalbėjimai pasaulio neišgelbės
Gintarė Kaminskienė
2014-09-25
Ant žando jau kuris laikas turiu rožę. Atrodo, kad medikamentinis gydymas neveiksmingas. Be to, gydytojas net neskyrė bakteriologinio tyrimo. Tad nežinau, ar diagnozė tikrai ta. Pažįstamos moterys aiškina, kad būtinai turiu nueiti pas žiniuonę, kuri mane užkalbės ir aš stebuklingai pagysiu. Norėčiau sužinoti, kokių priemonių dar galėčiau imtis, kad nereikėtų griebtis tokio kraštutinumo?
Valerija, 46 m.
Rožė – tai ūminis odos, kartais gali būti ir gleivinės, uždegimas, kurį sukelia streptokoko bakterijos. Uždegimo pažeisti odos plotai būna karšti, juos skauda. Liga taip vadinama dėl ryškaus raudonos rožės spalvos odos paraudimo, turinčio aiškiai matomas ribas.
Rožė – tai ūminis odos, kartais gali būti ir gleivinės, uždegimas, kurį sukelia streptokoko bakterijos. Uždegimo pažeisti odos plotai būna karšti, juos skauda. Liga taip vadinama dėl ryškaus raudonos rožės spalvos odos paraudimo, turinčio aiškiai matomas ribas. Būdingiausi rožės požymiai: aukšta iki 40 laipsnių temperatūra, raudonos juostos, krečia šaltis. Dažniausiai rožė atsiranda ant veido ar blauzdų.
Bakteriologiniai tyrimai rožei diagnozuoti neatliekami, nes iš pažeistos vietos išskirti streptokokai neįrodo jų etiologinio vaidmens, jie gali būti normali odos flora.
Liga gydoma antibiotikais, skiriama ir nuskausminamųjų, karščiavimą mažinančių, priešalerginių preparatų. Svarbi yra pažeistos odos higiena. Jei pratrūksta pūslės, skiriama aerozolių nudegimams gydyti arba dedami kompresai su chlorheksidino tirpalu. Jeigu rožė pasireiškia apatinėse galūnėse, rekomenduojama kuo daugiau gulėti pakėlus koją ir nuolat judinti pėdą. Įtempti ir atpalaiduoti blauzdos raumenis. Papildomai rožės pažeistą vietą galima šildyti UV spinduliais. Be to, patariama žaizdos netvarstyti šlapiais tvarsčiais, kad nebūtų sudaromos geros sąlygos mikrobams daugintis.
Pataria specialistas
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės I infekcinių ligų skyriaus vedėja, infekcinių ligų gydytoja Rimantė Balčiūnaitienė:
- Turėtų būti skiriamas antibakterinis gydymas. Jei rožė lengvesnės, galima vartoti vaistus per burną. Paprastai naudojami pirmos kartos cefalosporinai. Jei liga sunkesnė – skiriami leidžiami antibiotikai. Tokiu atveju žmogus gydomas stacionaro sąlygomis apie septynias ar dešimt dienų. Po to patariame žmonėms vartoti ilgo veikimo penicilino preparatus, kad organizme susidaryti tam tikra medikamento koncentracija. Šie vaistai vartojami apie pusmetį, o tuomet telieka tikėtis, kad rožė greitai nepasikartos.
Medikamentinis gydymas padeda, tačiau labai daug priklauso nuo žmogaus imuniteto. Vieniems rožė kartojasi rečiau, kitiems – dažniau. Pasitaiko atvejų, kai žmonės suserga ir po gydymo ši liga daugiau negrįžta. Vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos kamuoja kitos ligos, linkę rože sirgti dažniau. Liga dažnai kartojasi.
Sergantieji rože dažnai pasigydę stacionare nubėga „užsikalbėti“ pas bobutę ir tuomet taip jau nutinka, kad ji „išgelbėja pasaulį“. To, kad kas nors pasveiktų iš karto po užkalbėjimo – girdėti neteko.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: