Prieširdžių virpėjimas – neįgalumo ar net mirties priežastis
Gintarė Kaminskienė
2014-12-05
Gydytojai nustatė, kad turiu prieširdžių virpėjimą. Tačiau jis būna ne visuomet. Kartais širdies ritmas atsistato. Jei prieširdžių veikla sutrikusi ne visuomet, ar man padidėja rizika būti ištiktam insulto?
Jeronimas, 66 metai
Prieširdžių virpėjimas lemia 20 proc. visų insultų, įvykstančių dėl kraujo krešulių. Sergant šia liga insulto rizika padidėja 5 kartus, insultas ištinka maždaug kas ketvirtą ligonį.
Prieširdžių virpėjimas – sutrikimas, kai dėl virpančių ir neefektyviai susitraukinėjančių prieširdžių kairiajame prieširdyje susidaro kraujo krešuliai, galintys nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą. Pastarasis sutrikdo žmogaus protinę veiklą, sukelia paralyžių, neįgalumą. Kartais net mirtį.
Prieširdžių virpėjimas lemia 20 proc. visų insultų, įvykstančių dėl kraujo krešulių. Sergant šia liga insulto rizika padidėja 5 kartus, insultas ištinka maždaug kas ketvirtą ligonį. Europoje iš viso šis liga kankina daugiau nei šešis milijonus žmonių.
Prieširdžių virpėjimo metu širdies prieširdžiai dirba chaotiškai. Jų susitraukimo dažnis virpėjimo metu būna apie keturis ar šešis šimtus kartų per minutę. Čiuopiant tokio žmogaus pulsą, ar klausant širdies, girdima neritmiška jos veikla.
Dažnai tai yra laiku nediagnozuojamas ir nepakankamai gydomas kraujotakos sutrikimas. Prieširdžių virpėjimą gali lemti padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, širdies raumens susilpnėjimas, išeminė širdies liga ir panašiai. Rizika susirgti prieširdžių virpėjimu smarkiai padidėja nuo 65 m. amžiaus ir su kiekvienu dešimtmečiu dvigubėja. Sulaukus 80-ies metų ir vėliau šia liga serga maždaug kas dešimtas žmogus.
Specialistų nuomone, dėl prieširdžių virpėjimo įvykusio insulto pasekmės yra daug sunkesnės nei kitų insultų. Šia liga sergantis žmogus, ištikus insultui, turi mažiau galimybių grįžti į įprastinį gyvenimą. Dažnai tokie pacientai lieka prikaustyti prie lovos.
Atsako specialistas
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis:
- Dažniausias širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas. Jis sudaro palankias sąlygas formuotis trombui.
Pagal trukmę ritmo sutrikimas gali būti priepuolinis (paroksizminis) ir lėtinis. Dalis pacientų, turinčių šį širdies sutrikimą, serga lėtine jo forma. Kitiems – ritmas sutrinka ir po to natūraliai arba gydymo metu atsistato. Tačiau abi formos yra grėsmingas insulto rizikos faktorius.
Bet kokiu atveju, pajutus, kad sutriko širdies veikla, reikia kreiptis į gydytoją. Prieširdžių virpėjimas net iki 6 kartų padidina insulto riziką. Šiuolaikiniai kraujospūdžio aparatai siunčia signalą apie neritmišką širdies veiklą.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: