Gelbėkite - jis tiesiog nemiega!
Greta Vanagienė
2020-01-23
„Miegas tik silpniems!“ – turbūt ne kartą teko matyti šia šmaikščia žinute socialiniame tinkle iš bejėgystės pasidalinus jauną mamą. Pirmieji motinystės metai, daugelis sutiks, sunkiausi dėl bemiegių naktų. Sūpuok nesupus, žindyk nežindžius – jis tiesiog nemiega. Vis dėlto šie vargai nesvetimi ir vyresniame vaiko amžiuje.
Užmigti vaikui gali trukdyti vakare suvartotas per didelis kiekis angliavandenių turinčio maisto. Todėl prieš miegą reikėtų riboti saldėsių, makaronų, duonos vartojimą.
Siautėja, nes pervargo
Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė sako, kad vaikų savireguliacijos funkcija dar tik formuojasi, todėl natūralu, kad mažyliams užmigti reikalinga pagalba.
.jpg)
„Kūdikiai ar maži vaikai turi nusistovėjusių miego asociacijų. Pavyzdžiui, yra įpratę užmigti bevalgydami arba tik supami ar nešiojami. Kai vaikams nesudaromos sąlygos šie blaškosi“, - paaiškina gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė ir priduria, jog tie patys ritualai, atpažįstamas veiksmas kūdikius nuramina, sukuria saugumo jausmą.
Vis dėlto jau ūgtelėję vaikučiai guldomi miegoti taip pat lengvai nepasiduoda. Neretai prieš miegą šie ima siautėti, dūkti, lyg būtų įgavę antrą kvėpavimą. R.Praninskienė sako visa tai dėl... nuovargio.
„Suaugusieji pervargę tampa mieguisti, o vaikai atvirkščiai – suaktyvėja. Visa tai susiję su nesusiformavusia savireguliacija, kai šie dar nemoka patys nusiraminti. Manoma, dėl to kaltas įgimtas temperamentas, tačiau didžiausią įtaką vakariniam siautėjimui daro dienos nuovargis. O šį ypač skatina išmanieji įrenginiai ir jų skleidžiama mėlyna šviesa“, - sako vaikų neurologė.
Anot jos, tai kenkia ne tik savireguliacijos funkcijai, bet ir ardo emocinį lauką. Taigi televizoriaus, plašetės ir kitų technologinių pramogų medikė siūlo vengti bent dvi valandas prieš miegą.
Vakare – ramybės metas
Turime, tėveliai, ir gerų žinių – savireguliacijos procesai išugdomi nesudėtingai. Tačiau kaip visada rezultatas reikalauja pastangų ir kantrybės. „Ne be reikalo sakoma, jog vakaras - ramybės metas, todėl ir žaidimai antroje dienos pusėje turėtų būti ramesni. Paprastai vaikus atpalaiduoja ramūs pokalbiai, artimųjų dėmesys. Taigi padėti nurimti ir greičiau užmigti gali dešimties minučių pokalbis apie vaiko dieną, išgyventus jausmus, pademonstruotas tėvų artumas“, - atkreipia dėmesį neurologė.
Jei vakare sukilusias vaikų emocijas sunku apraminti, padėti gali atpalaiduojanti arbatėlė.
Be emocinių dalykų, užmigti vaikui gali trukdyti vakare suvartotas per didelis kiekis angliavandenių turinčio maisto. Todėl prieš miegą reikėtų riboti saldėsių, makaronų, duonos vartojimą. Mat angliavandeniai suteikia energijos, iš naujo užkurdami varikliuką.
Pasak medikės, svarbu ir struktūruota miego dienotvarkė – vaikas turėtų eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu metu.
Jei specialistės padiktuota šeimos ramybės meto formulė nepasiteisina, R.Praninskienė sako reikėtų ieškoti rimtesnių neurologinių sutrikimų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: