Daugelis vaikų turi tam tikrų ne visai tinkamų įpročių. Dažniausi: nagų kramtymas, plaukų sukimas, nosies krapštymas ir nykščio čiulpimas. Toks vaiko elgesys gali tėvus erzinti ar net kelti nerimą, tačiau specialistai tikina, kad labai dėl to išgyventi neverta. Daugeliu atveju vieni ar kiti ne visai tinkami įpročiai greitai atsiradę, taip pat ir išnyksta. Tai – natūralus vaiko raidos procesas.
Nykščio čiulpimas susiformuoja kaip ankstyvosios vaikystės atspindys, kai vaikas, dar būdamas kūdikis, žindo mamos krūtį ar buteliuką. Kai kurie vaikai čiulpia ne tik nykščius, bet visus pirštus, ar net kiša į burną visą delną.
Komentuoja specialistas
Prof. Stivenas Dowshen, pediatras endokrinologas iš Filadelfijos (JAV):
Dažniausi įpročiai
- Įprotis - tai veiksmas, kuris nuolat pasikartoja, o vaikas jį atlieka tarsi nesąmoningai.
Pavyzdžiui, skirtingose šalyse nagus kramto nuo 30 iki 60 procentų vaikų ir paauglių. Pasitaiko, kad vaikai kramto net ir kojų nagus. Lyčių požiūriu, ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu nei berniukų, nei mergaičių nebūtų galima išskirti. Tačiau vaikams augant, berniukai nagus ima kramtyti dažniau nei mergaitės.
O plaukų sukimas – dažnesnis mergaičių įprotis. Jis pavojingas tuo, kad ilgainiui gali susiformuoti į intensyvų plaukų tampymą ar net pešimą. Tačiau augant vaikai paprastai atsikrato šio įpročio. Kuo anksčiau jis atsiranda, tuo paprasčiau ir greičiau išnyksta. Tačiau, jei įprotis sukti plaukus atsiranda vėlyvoje vaikystėje ar paauglystėje, jo atsikratyti sunkiau. Be to, tai gali būti kokios nors baimės, depresijos ar įkyrių būsenų sutrikimo požymis. Nosies krapštymas – įprotis, kuris atsiradęs vaikystėje, gali lydėti žmogų visą jo gyvenimą. Sunku patikėti, tačiau prieš dvidešimt metų atliktas tyrimas parodė, kad 91 procentas žmonių krapšto nosį reguliariai, o 8 procentai prisipažino, kad net suvalgo tai, ką ten randa!
Nykščio čiulpimas susiformuoja kaip ankstyvosios vaikystės atspindys, kai vaikas, dar būdamas kūdikis, žindo mamos krūtį ar buteliuką. Kai kurie vaikai čiulpia ne tik nykščius, bet visus pirštus, ar net kiša į burną visą delną.
Daugelis vaikų tokį įprotį turi tarp antrų ir ketvirtų gyvenimo metų. Tai juos nuramina. Tačiau tokiam įpročiui užsitęsus iki penkerių, gali kilti tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, dėl sąkandžio, įvairių infekcijų.
Kokios priežastys?
Ekspertai nėra visuomet užtikrinti, kokios yra vieno ar kito įpročio priežastys. Kartais jie gali atsirasti tarsi pramoga nuobodžiaujančiam vaikui. Dar dažniau aptarti įpročiai formuojasi kaip susidorojimo su nerimu, baime mechanizmas. Taip pat vaikai tam tikrus veiksmus atkartoja kai būna atsipalaidavę. Pavyzdžiui, kai klausosi muzikos ar prieš užmiegant.
Kaip jau minėjau, toks įprotis, kaip pirštų čiulpimas, gali užsilikti iš kūdikystės. O jei vaikas kramto nagus ar krapšto nosį, galbūt tai „veidrodinis efektas“? Pamąstykite, ar patys taip nedarote. Kai kurie tyrimai rodo, kad nagų kramtymas gali būti perduodamas iš kartos į kartą.
Vaikai gali netinkamus įpročius taip pat naudoti kaip manipuliacijos tėvais priemonę.
Kaip padėti vaikui?
Gera žinia ta, kad daugelis įpročių išnyksta iki tol, kol vaikas pradeda eiti į mokyklą. Tačiau, jei manote, kad vaikui reikia šiek tiek pagalbos, susidorojant su netinkamais įpročiais, pasinaudokite šiais keliais patarimais.
Ramiai pasikalbėkite su vaiku. Trejų ar ketverių metų vaikas jau tikrai supras, ko iš jo norima. Vaikui galima pasakyti, kad jums nepatinka, kai jis kramto nagus ar krapšto nosį. Tai atrodo nemaloniai. Tiesa, kitą kartą pastebėjus nepageidautiną elgesį, nereikėtų vaikui pamokslauti, ant jo šaukti ar jį bausti. Taip galite tik dar labiau paskatinti netinkamą įprotį.
Įtraukite vaiką į įpročio atsisakymo procesą. Jei jūsų penkiametis grįžta iš darželio apsipylęs ašaromis dėl to, kad kiti vaikai iš jo šaipėsi dėl nykščio čiulpimo – tai tiesioginis pagalbos prašymas. Tėvai gali paklausti savo vaiko, kas jo nuomone jam padėtų atsisakyti įpročio. Aptarus situaciją kartu, galima rasti tinkamą išeitį.
Pasiūlykite alternatyvų. Pavyzdžiui, vietoje dradimo „Nekramtyk nagų“, pasiūlykite „Geriau pajudinkime pirštukus“. Toks dėmesio nukreipimas, išblaškymas nuo atsiradusio įpročio, gali suveikti tarsi burtai.
Apdovanokite už tinkamą elgesį. Jei pražiopsosite tuos kartus, kai vaikas pasielgs tinkamai, jis gali prarasti motyvaciją atsikratyti netinkamo įpročio. Geriausią blogą įprotį stengtis pakeisti geru ir už tai tinkamai apdovanoti. Tik tai neturėtų būti daiktai ar skanėstai. Tai gali būti dėmesys, laikas praleistas kartu.
.jpg)
Komentuoti: