Kūno puošyba auskarais taip išpopuliarėjo, jog tikriausiai vargu ar rastume moteriškos lyties atstovę, kuri nebūtų persivėrusi ausies lezgelio. Specialistai teigia, jog klientų amžius jaunėja, procedūrai ryžtasi ir vis daugiau vyrų, parenkamos netradicinės vietos. Tačiau apie pasekmės sveikatai kalbama per mažai.
Remiantis auksine taisykle, sveikam žmogui vėrimo vieta turėtų sugyti be komplikacijų per 3-4 savaites. Jeigu praėjus minėtam laikui žaizdelė yra paraudusi, šlapiuoja ar pasireiškė kitos problemos, reikia pasirodyti specialistui, kuris atliko procedūrą, arba kreiptis į gydymo įstaigą.
Svetimkūnis skatina uždegimą
„Kūno papuošalai yra tam tikra įvaizdžio, saviraiškos dalis. Daugėja žmonių, kurie nori gauti paslaugą greitai ir pigiai, pasirenka neakredituotus salonus ar kabinetus, o vėliau tenka gydyti komplikacijas“, – sako gydytoja dermatologė-onkodermatologė Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė.
Pas medikus dažniausiai atgena keloidiniai randai, matomi ir jaučiami vėrimo vietoje kaip nemalonus sustorėjimas. „Ypač dažnai tokie didėjantys dariniai susidaro paaugliams. Pacientai ir jų tėvai išsigąsta, galvoja, jog tai yra navikas, kreipiasi į onkodermatologą. Iš tiesų, keloidinis randas tėra odos vientisumo pažeidimo ir komplikuoto gijimo pasekmė, – teigia specialistė. – Gaila, bet kitų sričių medikai taip pat ne visada žino, jog įvėrus auskarą keloidinis randas gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje – ausyje, spenelyje, lyties organuose.“
Pasak U.Jarilinaitės-Grinaveckės, randai – nenormali organizmo reakcija į traumą, kurią lemia lėtinis, pasikartojantis uždegimas. Jei procedūros metu buvo nesilaikoma aseptikos, antiseptikos reikalavimų, pacientas serga lėtinėmis ligomis, netinkamai prižiūri naujai įvertą auskarą, žaizdelė gyja sunkiau. Didesnė uždegiminė reakcija skatina randinio audinio formavimąsi.
„Pokyčius vėrimo vietoje gali lemti alerginė reakcija į svetimkūnį. Ne visi žmonės įtaria, jog yra alergiški tam tikriems metalams, – įspėja gydytoja. – Pacientai laukia pusmetį, bet vėrimo vieta negyja, niežti, šlapiuoja. Tokiu atveju taip pat susidaro keloidiniai randai.“
Asmenims, kurie iš patirties žino ar įtaria, jog turi kontaktinių alergijų, prieš priimant ekstremalius sprendimus dėl auskarų, rekomenduojama atlikti alergijos testą Europos standarto rinkiniais ir įvertinti jautrumą.
Ar galima išvengti?
Kadangi vėrimo vietos gijimas priklauso nuo priežiūros, auskarus veriantis specialistas turėtų suteikti visą reikalingą informaciją, o klientas – laikytis rekomendacijų. Svarbu atkreipti dėmesį, jog kiekviena vieta gyja specifiškai. „Veriant auskarą į lyties organus pažeidžiama gleivinė. Sritis būna beveik visada uždengta, auskaras atsiduria kūno raukšlėje, žaizdelę veikia trintis ir drėgmė, – pasakoja gydytoja. – Ausis taip pat nėra tokia nekalta vieta. Auskaras dažnai kliudomas, prispaudžiamas miegant.“
Pasak pašnekovės, gijimą lemia žmogaus įpročiai: „Daugėja pacientų, kurie krapšto spuogelius, šašus, plėšo nagų odeles, kramto nagus. Toks obsesinis kompulsinis elgesys – streso pasekmė, emocinė iškrova, kuri gali turėti įtakos žaizdelės gijimui. Meškos paslaugą padaro ir pernelyg didelis susirūpinimas auskaru. Jei žmogus nuolat stebi, brauko, kelia, tampo papuošalą, per dažnai valo ir trina, tai gali trukdyti sklandžiam gijimui“.
Priežiūrai geriausia naudoti antiseptiką ryte ir vakare, 1-2 savaites. Remiantis auksine taisykle, sveikam žmogui vėrimo vieta turėtų sugyti be komplikacijų per 3-4 savaites. Jeigu praėjus minėtam laikui žaizdelė yra paraudusi, šlapiuoja ar pasireiškė kitos problemos, reikia pasirodyti specialistui, kuris atliko procedūrą, arba kreiptis į gydymo įstaigą.
Sunku pašalinti randus
Yra būdų, kaip sumažinti susidariusius randus, bet negalima duoti 100 proc. garantijų, jog auskaro vėrimas nepaliks pasekmių. „Į pažeidimo vietą švirkščiamas preparatas, kuris slopina uždegimą, ir audiniai minkštėja. Injekcijų skaičius priklauso nuo individualių organizmo savybių. Yra rizika, jog gydymo metu oda pakeis spalvą, dažniausia parausta, išryškės kraujagyslių tinklas, susidarys įdubimas. Vis dėl to, taikomos priemonės pagerina estetinį vaizdą auskaro vėrimo vietoje“, – sako U.Jarilinaitė-Grinaveckė. Jeigu pacientas žino apie organizmo polinkį į randėjimą, atitinkamą gydymą galima paskirti iš karto įvėrus auskarą. Siekiant išvengti injekcijų, rekomenduojama naudoti priešrandinius preparatus.
Specialistė ragina galvoti apie pasekmės iš anksto: „Svarbu pasirinkti akredituotus salonus ar kabinetus, kuriuose laikomasi aseptikos ir antiseptikos sąlygų. Vienas patikimiausių variantų – klinikos, nes jose auskarus veria bendrosios praktikos slaugytojos. Esant poreikiui, visada yra gydytojai, kurie patars ir padės išspręsti komplikacijas.“
Estetinį rezultatą lemia ne tik tai, ar procedūros ir gijimo metu išvengiama mikrobiologinės taršos, bet ir darbuotojo kvalifikacija. „Pacientai kreipiasi pagalbos į estetinės dermatologijos specialistus, jei auskaras įveriamas nelygiai, kreivai, asimetriškai. Žmonės, sumokėję už paslaugą, lieka nepatenkinti išvaizda. Štai kodėl prieš procedūrą būtina pasidomėti įstaiga ir specialistu, paskaityti įvertinimus bei rekomendacijas. Ne veltui sudaromi reitingai“, – gydytoja dermatovenerologė primena, jog atsargumas, palyginti su randų šalinimu, nieko nekainuoja.
Verta žinoti
Amerikos pediatrijos asociacija (AAP) perspėja apie komplikacijas po kūno auskaro vėrimo:
Infekcija pradurtoje vietoje. Pažeidus odos barjerą padidėja streptokokų ir stafilokokų infekcijos rizika, ypač bamboje.
Kraujo užkrėtimas. Nesilaikant aseptikos, antiseptikos reikalavimų, nuo užterštos įrangos galima užsikrėsti hepatito B ir C virusais, stablige.
Dantų traumos. Įvėrus auskarą į liežuvį, papuošalai gali nuskelti dantį, plombą, dilina ir pažeidžia emalį.
Alergija. Dažniausiai pasireiškia padidinto jautrumo reakcijos į papuošalus iš nikelio.
Nepageidaujamas nėštumas ir lytiniu keliu plintančios ligos. Auskaras lyties organuose gali pažeisti prezervatyvo vientisumą.
Odos plyšimai. Audiniai traumuojami autoavarijos, kontaktinio sporto, smurto atveju, nukritus, atsitiktinai ištraukus auskarą.
Keloidiniai randai. Jų rizika padidėja sergant cukriniu diabetu ar vartojant kortikosteroidus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: