Gyvenimas pajūryje teikia ne tik emocinę naudą, bet ir papildo organizmą jodo atsargomis, o šis - pagrindinė medžiaga, lemianti gerą skydliaukės funkcijos sistemą. Tačiau endokrinologo profesoriaus Antano Norkaus teigimu, įsitikinimas, kad savaitė atostogų pajūryje užtikrins organizmą jodo atsargomis, – klaidingas, todėl semtis jo atsargų reikėtų iš papildomų šaltinių.
Nors gyvename šalyje, kurioje galime džiaugtis jūros pakrante, anot specialistų, net ir gyvendami pajūryje vien tuo jodo atsargų papildyti nepakaktų.
Lietuva – deficito zonoje
Prof. Antanas Norkus sako, kad jodas yra mikroelementas, būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Pastarieji lemia organizmo audinių ląstelių diferenciaciją, vaisiaus vystymąsi, augimą, protinę veiklą, reguliuoja visą organizmo medžiagų apykaitą. Trūkstant jodo trinka skydliaukės hormonų produkcija, o tai lemia įvairias skydliaukės ligas.
Nors gyvename šalyje, kurioje galime džiaugtis jūros pakrante, anot profesoriaus, net ir gyvendami pajūryje vien tuo jodo atsargų papildyti nepakaktų.
„Lietuva yra jodo deficito zonoje. Net ir prie jūros gyvenantiems kraštiečiams jo nepakanka. Paprastai jodo gaunama su maistu, tačiau reikalinga užtikrinti, kad racione būtų pakankamai žuvies, jūros gėrybių, taip pat vartoti joduotos druskos“, - aiškina prof. Antanas Norkus pridurdamas, kad kai kuriais atvejais stebimas ir jodo perteklius. Tai dažniausiai lemia perteklinis jodo vartojimas, gydymas jodo turinčiais preparatais (pvz., amiodaronas, kai kurie ličio preparatai ir kt. priežastys).
Jei su maistu organizmas jodo gauna nepakankamai, profilaktiškai pastiprinti skydliaukės veiklą A.Norkus siūlo specialiais geriamaisiais jodo preparatais, tačiau įtariant skydliaukės veiklos sutrikimą nepatartina užsiimti savigyda, bet kreiptis į specialistą – gydytoją endokrinologą, kuris nustatys ligą ir skirs tinkamą gydymą.
Sutrinka skydliaukės veikla
Anot profesoriaus, trūkstant jodo arba esant jo pertekliui galimi įvairūs skydliaukės struktūros ir funkcijos pokyčiai. Skydliaukės struktūros pokyčiams priklauso skydliaukės mazgai arba difuzinis skydliaukės išvešėjimas. Funkciniai skydliaukės pokyčiai pasireiškia jos veiklos susilpnėjimu arba priešingai – suaktyvėjimu. Tai lemia skydliaukės hormonų produkcijos lygiai.
„Trūkstant skydliaukės hormonų vystosi liga, vadinama hipotiroze, kurios metu pacientai skundžiasi nuovargiu, silpnumu, mieguistumu, plaukų slinkimu, atminties pablogėjimu, šaltos aplinkos netoleravimu, stebimas svorio augimas, odos sausumas, gali trikti lipidų apykaita, būti kt. simptomai ir požymiai. Randamas tirotropinio hormono (TTH) koncentracijos padidėjimas, dažniausiai sumažėja tiroksino (T
4). Gali būti ir įgimta hipotirozė. Tokiais atvejais svarbi naujagimių profilaktinė patikra“, - aiškina profesorius.
Esant skydliaukės hormonų hiperprodukcijai vystosi liga, vadinama tirotoksikoze. Jos metu pacientai skundžiasi svorio kritimu, šiltos aplinkos netoleravimu, padidėjusiu jautrumu, verksmingumu, širdies ritmo trikimais, virškinamojo trakto veiklos trikimais – dažnas tuštinimasis.
Skydliaukės funkciją gali sutrikdyti
stresas,
lėtinė infekcija,
aplinkos užterštumas cheminiais junginiais,
neracionali mityba,
antisanitarinės gyvenimo sąlygos,
jonizuojančioji spinduliuotė,
jodo apykaitos sutrikimai,
įvairios fiziologinės būklės (brendimas, nėštumas, klimaksas),
taip pat genetiniai veiksniai.
Gydytojo komentaras
Šeimos gydytojas Kęstutis Jokimaitis:
.jpg)
- Nors visuomet patariama jodo semtis prie jūros, esama ir kitokių priemonių, kaip organizmą papildyti jo atsargomis.
Prekybininkai šiandien siūlo įvairių papildų – pavyzdžiui, negyvosios jūros preparatų. Šie net parduodami ne tik vaistinėse, bet ir prie kosmetikos skyrių. Be abejo, reikėtų išstudijuoti sudėtį, pasitarti su vaistininkais ir pasitikslinti, kaip tiksliai papildus vartoti.
Be to, važiuoti prie jūros nebūtina, galima jodo ir kituose kurortuose atrasti, kur išgaunamas mineralų prisotintas vanduo, pavyzdžiui, Birštone. Taip pat prekybos taškuose apstu visokių vandenų, reikia išanalizuoti jų sudėtį ir pasirinkti, kur jodo daugiausia.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: