Atšilus orams savaitgaliais dažnas traukia pailsėti į gamtą. Juk artėjanti vasara - iškylų metas, kai norisi praleisti daugiau laiko gryname ore. Specialistų teigimu, šiuo metu dažniausiai padaugėja nudegimų saulėje, apsinuodijama greitai gendančiu maistu ar nurijus patogeniniais mikroorganizmais užteršto atvirų vandens telkinių vandens.
Rekomendacijas, kaip iškylauti gamtoje nekenkiant sveikatai pateikia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Iveta Venckutė:
- Iškylaujant didžiausią grėsmę sveikatai kelia erkės, saulė, vandens telkiniai, o taip pat reikėtų nepamiršti maisto.
Erkės šiuo metu yra labai aktyvios, klaidinga manyti, kad jos gali įsisegti tik miške, jų pilna visur. Veiksmingiausia apsaugos priemonė – skiepai, tačiau einant į gamtą reikia nepamiršti ir kitų būdų: šviesių, uždarų rūbų. Po iškylos apžiūrėti kūną, aptikus erkę negalima jos tepti riebalais, reikia kuo greičiau ištraukti, įkandimo vietą dezinfekuoti.
Kita iškylautojų tykanti grėsmė – viliojanti ir pavojinga saulė. Dažniausiai poilsiautojai susiduria su saulės, šilumos smūgiais, o nesaikingas ir žalingas saulės spindulių poveikis gali sukelti odos ligas. Todėl reikia vengti būti saulėje kai ji yra intensyviausia, reikia nepamiršti tepti odos apsauginiu kremu ar losjonu su saulės faktoriumi (SPF), dėvėti galvos apdangalus, gerti daug vandens.
Iškylautojai renkasi vietas arti vandens telkinių, todėl reikėtų įsitikinti ar juose telkšantis vanduo atitinka higienos normas, įvertinti kranto seklumą, dugno paviršių, stebėti draudžiamuosius ženklus. Jei prie vandens telkinio atvykote kartu su vaikais, nepalikite jų be priežiūros, nuolat juos stebėkite neleisdami jiems bristi gilyn į telkinį. Plaukiojant gali ištikti raumenų mėšlungis ar kita nelaimė, todėl neplaukite toli nuo kranto.
Karštomis dienomis išvykus į gamtą būtina atkreipti dėmesį į maisto produktus, kuriuos renkamės. Vengti riebaus, greitai gendančio maisto. Patartina valgyti lengvai virškinamą, ilgai išsilaikantį aukštoje temperatūroje maistą (sausainius, džiūvėsėlius, vaisius, daržoves).
Kad maistas iškyloje nesugestų:
nepalikite išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 valandas;
virtą ir greitai gendantį maistą laikykite šaltai (produktams laikyti geriausia įsigyti nešiojamus šaldymo krepšius ar specialias dėžes su ledo gabaliukais);
neturint šaldymo krepšių, produktus galima laikyti iškastoje duobėje ar šaltame vandenyje;
jeigu saugus maisto produktų laikymas neįmanomas, reikėtų vartoti šviežią maistą ir stengtis jį suvartoti kuo greičiau.
Patarimas:
Gamtoje dažnai plaukite rankas: prieš ruošiant valgį, pasinaudoję tualetu. Taip pat visada nuvalykite maisto paruošimui reikalingą įrangą ir paviršius. Pavojingi mikroorganizmai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl mikroorganizmai gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Jei vykstate į tolimesnę kelionę, vertėtų turėti muilo, rankšluostį ar drėgnų servetėlių. Jei sąlygų nusiplauti rankas nėra, maistą patariama imti servetėle.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: