- Karolina, kaip manote, kokio tipo žmonės labiau pasiduoda neplanuotiems pirkiniams? Kas paskatina juos pirkti – didelės nuolaidos ar greito malonumo troškimas?
- Asmenų, kurie linkę pasiduoti neplanuotiems pirkimams, paprastai būdinga žema savikontrolė. Tokie žmonės siekia greito malonumo, savijautos pagerinimo, neplanuotais pirkiniais pasąmoningai trokštama sumažinti susikaupusią psichinę įtampą. Tačiau po malonių jausmų, kuriuos žmogus patiria įsigijęs neplanuotų daiktų, dažniausiai seka liūdesys, kaltės jausmas, gėda, nepasitenkinimas savimi, dažnai ir finansinės bėdos.
O pirkėjai, kurie pasižymi didesne savikontrole bei kritiniu mąstymu, geresniais finansinio raštingumo įgūdžiais, linkę analizuoti savo poreikius ir galimybės, todėl impulsyviai perkama mažiau.
Galima būtų manyti, jog jei žmogus turi polinkį į impulsyvų apsipirkinėjimą, tuomet akcijos, reklamos bei nuolaidos jį veikia kaip dirgikliai, kurie dar labiau paskatina pasiduoti silpnybei pirkti, net jei asmuo tam galimybių neturi, o ir daiktų reikalingumas yra abejotinas. Žmonėms stiprų pirmą įspūdis padaro tai, ką jie mato, ne be reikalo prekybininkai investuoja tiek daug į reklamas, estetinį gaminių pateikimą, dovanėles, įvairias akcijas. Tad galima būtų sakyti, jog nuolaidos gali tik paskatinti ir tapti pasiteisinimu asmeniui, kuris turi polinkį į pirkimo maniją.
 
- Kaip patartumėte elgtis per „Black Friday“, kad neprisipirktume per daug ir nereikalingų daiktų?
- Kai vyksta įvairios akcijos, kurios skatina praverti piniginę ir įsigyti net tai, kas planuota nebuvo, geriausia joms iš anksto ruoštis. Pavyzdžiui, jei žinote, jog gruodis bus išlaidų mėnuo, pradėkite planuoti, pasverdami savo finansines galimybes. Tokiu atveju išankstinis taupymas, pinigų atsidėjimas, leidžia pasijausti emociškai saugiau. Taip pat svarbu išankstinis sąrašo sudarymas, prioritetinių prekių sudėliojimas, tuomet bus lengviau apskaičiuoti išlaidas, sekti nuolaidas ir įsigyti norimas prekes pigiau. Taip ir sutaupoma, ir išvengiama papildomos įtampos dėl finansinių nuostolių ar laiku neįsigytos prekės.
 
- Padėti sau, jei žinai, kad esi linkęs į emocinį pirkimą, įmanoma?
- Jei žinai, kad esi linkęs į „emocinį“ pirkimą, patartina lavinti finansinius bei planavimo įgūdžius, o svarbiausia reikėtų paklausti savęs, kas slepiasi po tuo pirkimu? Tikėtina, jog tai – tik pasekmė. Vadinasi, reikia aiškintis priežastis ir savęs paklausti, kodėl man reikia dar vieno kalėdinio megztuko, nors prieš savaitę nusipirkau naują? Kokius neišreikštus jausmus ar poreikius noriu užpildyti?
Jei asmeniui nepavyksta pačiam susidoroti su pirkimo sunkumais aiškinantis, kas po tuo slepiasi žmogaus pasąmonėje, ir jau kelia tiek finansinių, tiek psichologinių rūpesčių, tuomet patartina kreiptis pas specialistus: kartu su psichologo ar psichoterapeuto pagalba galima tai išsiaiškinti.
 
- Paatviraukite: turite tarp savo klientų žmonių, kurie į jus kreipėsi būtent dėl šios problemos?
- Kol kas tokių klientų mano praktikoje nepasitaikė. Tačiau yra buvę, jog konsultacijų metu šalia kitų problemų ar patiriamų sunkumų, klientai kaip vieną iš simptomų įvardina ir kompulsyvų ar sunkiai valdomą apsipirkinėjimą. Tokiu atveju aiškinamės, kokie pasąmonėje užslėpti psichologiniai poreikiai yra nepatenkinti. Nepatenkinti poreikiai sukelia psichinę įtampą, o nevaldomu, impulsyviu pirkimu bandoma ją pašalinti, tačiau po to seka nemalonūs jausmai – kaltė, baimė, liūdesys, nepasitenkinimas savimi. Ir taip žmogus patenka į užburtą ratą! Todėl, kuo greičiau asmuo išsiaiškins nekontroliuojamo pirkimo priežastis ir atitinkamai į jas sureaguos, tuo didesnė tikimybė išvengti nemalonių pasekmių.
Tačiau vertėtų paminėti, jog jei apsipirkinėjimas nekelia didelių problemų: nei finansinių, nei psichologinių, tuomet galima leisti sau tuo pasimėgauti, kadangi iš tikrųjų apsipirkinėjimas kelia malonias emocijas ir mažina įtampą. Tikriausiai daugelis moterų turi silpnybę pirkiniams, leisiu prisipažinti, jog aš – taip pat ne išimtis. Kol kas tai nekelia didelių rūpesčių, tačiau stengiuosi save kontroliuoti, apsvarstyti pirkinių svarbumą bei iš anksto planuoti galimas išlaidas. Žinau, kaip yra sunku nepasiduoti impulsyviam pirkimui, ypač jei pirkinys toks gražus ir taip puikiai atrodo. Beje primenu, kad pirkėjai turi galimybę pagal vartotojų teises netikusias ne maisto prekes grąžinti per 14 dienų, todėl dažnai tenka pasinaudoti šia galimybe ir grįžus namo, dar kartą racionaliai apsvarsčius prekių reikalingumą, padaryti tinkamą sprendimą bei nepasiduoti impulsyvumui.

---

Tai įdomu
Black Friday (,,Juodasis penktadienis“) atkeliavo pas mus iš JAV, kur jis švenčiamas penktadienį po Padėkos dienos. Tradiciškai ši diena laikoma kalėdinių dovanų pirkimo sezono pradžia. Pats terminas „Juodasis penktadienis“ atsirado Filadelfijoje ir reiškė dideles spūstis keliuose penktadienį po Padėkos dienos. Yra ir kita versija, pasak kai kurių amerikiečių istorikų, pirmasis „Juodasis penktadienis“ buvo susijęs su neatėjimo į darbą banga, kuri apėmė darbdavius po Padėkos dienos. Žmonės norėjo pratęsti šventę ir pasinaudodavo galimybe pasiimti laisvą penktadienį arba tiesiog pranešdavo darbdaviams, kad susirgo.
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!