- Kaip ir kur atradai konsteliacijas? Kodėl susidomėjai?
- Apie Berto Hellingerio šeimyninę terapiją sužinojau iš sesers Valdos. Ji apie tai sužinojo iš bičiulės Maskvoje – nuėjo į keletą terapeutės Liudmilos Stepčenkovos seminarų, susipažino su technika, pamatė, kaip tai veikia ir kaip keičiasi žmonės. Grįžusi pasakodavo, bet, tiesa ta, kad vien pasakojimais patikėti sunku, todėl iš pradžių pati į tai žiūrėjau įtariai, daug kas atrodė nelogiška ir mažų mažiausiai neįtikėtina. Vedama smalsumo, pradėjau domėtis, šiek tiek panarsčiau savo įsitikinimus, išsikėliau klausimus, kuriuos ši terapija galėtų padėti išspręsti, ir galiausiai kartu su Valda atsidūrėme Maskvoje. Pirmas įspūdis neišdildomas, tai – grupinė terapija, vadinasi, kiekvienas dalyvis, net jeigu ne jo problema sprendžiama, gauna žinių (nors labiau tai tiktų vadinti patirtimi), kurias, dabar jau galiu garantuoti, tikrai pritaikys savo gyvenime. 
 
- Nuo ko priklauso šios terapijos sėkmė?
- Nuo dviejų dalykų: klausiančiojo nusiteikimo būti atviram (visų pirma – su pačiu savimi) ir terapeuto profesionalumo. Liudmila – nuostabi, daug patirties turinti terapeutė, be galo tiksli, supratinga ir įkvepianti. Tačiau svarbu suprasti, kad po terapijos didelį darbą reikės atlikti ir pačiam, nors pirmi rezultatai dažniausiai matyti iš karto – žmogui palengvėja, pasikeičia net veidas: tampa jaunesnis, šviesesnis, ramesnis.
 
- Kokiems žmonėms ji gali būti naudinga? Kokias problemas dažniausiai žmonės bando išspręsti šia terapija?
- Labai apibendrintai – tiems, kurie ko nors siekia, bet negali gauti; kuriems trūksta jėgų, energijos, noro ar ryžto ką nors daryti; tiems, kurie nori sukurti gerus tarpusavio santykius su tėvais, antrąja puse, vaikais... Dažnai žmonės sprendžia sveikatos, finansines, priklausomybių, šeimos, darbo problemas. Jeigu formuluoti dar kitaip, tuomet reikia sau atsakyti į klausimą: „Kas neduoda ramybės ir neleidžia harmoningai kurti gyvenimo?“. Tai ir bus problema. 
 
- Gal galėtum trumpai papasakoti, kaip atrodo visas procesas?
-Papasakoti sudėtinga, tie, kuriems įdomu, jį pamatyti, atliekamą paties Berto Hellingerio, gali „Youtube“. Žodžiu, problemą sprendžiantis žmogus formuluoja klausimą terapeutei. Vyksta pokalbis, nustatomi tam tikri kriterijai, kuriais remdamasis žmogus supras, kad terapija padėjo. Tuomet, kitų seminaro dalyvių pagalba, klausiančiajam parodoma, kokia situacija jo šeimos sistemoje nulėmė, kad atsirado toji problema. Sistemos pusiausvyra, vadinkime ją taip, atkuriama, problema išsprendžiama.
 
- Kokius pokyčius pastebėjai po šios terapijos?
- Pokyčiai – asmeniškas dalykas, tačiau galiu pasakyti, kad keičiasi viskas: požiūris į save, šeimą, tampi ramesnis, laisvesnis, atsiranda daugiau energijos, drąsos. Girdėjau ne vieną istoriją apie pagerėjusią sveikatą, sukurtas šeimas. Būna ir taip, kad terapija atveria dar kitus klausimus, nes darbas su savimi – nuolatinis procesas. Dalyvaudamas seminaruose supranti, koks svarbus dalykas yra pagarba: sau, tėvams ir visiems aplink esantiems. Taip pat tai, kaip dažnai vaikai gyvena ne savo, o tėvų gyvenimus: iš meilės, iš noro, kad tėvams viskas būtų gerai. Kiekvienam duotas savas kelias, tad vaikščiodamas svetimais ne tik pats negyvensi, bet ir kitiems neleisi. Supranti ir tai, koks svarbus giminės ryšys, kad kiekvienas, net ir išėjęs, nori būti atsimintas ir priimtas.
 
- Daugelis, išbandę konsteliacijas, teigia, jog tai – stebuklingas dalykas...
- Turbūt todėl, kad iki galo lieka neaišku, kaip viskas įvyko, bet akivaizdu, kad suveikė (šypsosi).