Gebėjimas produktyviai dirbti leidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tačiau kaip elgtis, jei apninka darbingumo stoka?
Jei savo darbą suvokiame kaip neprasmingą, be perspektyvų, neturime tikslų, nesijaučiame vertinami kolegų, vadovų, netenkinta darbo sąlygos ar užmokestis – sunku dirbti produktyviai.
Psichologė-psichoterapeutė Jūratė Kochankienė pasakoja, kaip galime kontroliuoti gebėjimą dirbti.
.jpg)
-
Kas lemia žmogaus darbingumą ir kuo ši savybė vertinga?
- Brandus, psichologiškai sveikas žmogus sugeba dirbti, mylėti, žaisti. Gebėjimą dirbti galima apibūdinti kaip mokėjimą nešti naudą sau ir kitiems, kurti tai, kas vertinga, turi prasmę ir yra svarbu ne tik pačiam, bet ir kitiems. Gebėjimas dirbti parodo asmenybės ambicingumą, darbštumą, tikslingumą, gebėjimą palaikyti socialinius santykius, atsakomybės jausmą, atsparumą stresui. Kita vertus, pernelyg didelis įsitraukimas į darbą gali turėti ir patologinių funkcijų, tapti būdu pabėgti nuo savęs, nuo negebėjimo užmegzti, palaikyti visaverčių santykių. Kartais darbo rezultatai tampa vieninteliu savivertės matu, būdu ką nors įrodyti aplinkiniams.
-
Kokie individualios elgsenos ar aplinkos veiksniai turi neigiamos įtakos kasdieniam produktyvumui?
- Jei savo darbą suvokiame kaip neprasmingą, be perspektyvų, neturime tikslų, nesijaučiame vertinami kolegų, vadovų, netenkinta darbo sąlygos ar užmokestis – sunku dirbti produktyviai. Taip pat produktyvumą neigiamai veikia miego, apetito sutrikimai, somatinės ligos, psichologinės problemos (pavyzdžiui, padidėjęs nerimas, depresyvi nuotaika), pablogėjusi sveikata, tarpasmeninių santykių sunkumai, konfliktai, netektys, staigūs pokyčiai, prie kurių reikia prisitaikyti.
Įtakos turi ir individo neigiama patirtis, menkas atsparumas stresui, nestabilus ar nerealus savęs bei kitų vertinimas, sunkumai atpažįstant savo mintis, sprendžiant problemas, priimant sprendimus. Produktyvumą neigiamai veikia ir perfekcionizmas, poreikis kontroliuoti, per didelis atsakomybės prisiėmimas, pozityvių dalykų nuvertinimas, apibendrinimai, skubotas išvadų darymas, katastrofinis mąstymas.
Dažni konfliktai su kolegomis ar vadovais, ypač su pasikartojančiu scenarijumi, įvairūs psichosomatiniai simptomai (pavyzdžiui, psichogeninės kilmės galvos skausmai, virškinamojo trakto sutrikimai, nemiga) įkyrios mintys, kankinantis, užsitęsęs nuovargis, savirealizacijos sunkumai, žemas savęs vertinimas, kaltės jausmas taip pat neigiamai veikia darbingumą ir gali liudyti apie psichoterapijos poreikį.
-
Kaip mes galime stimuliuoti gebėjimą dirbti, skatinti produktyvumą?
- Pirmiausia reikėtų pasirūpinti fizine ir psichologine sveikata. Todėl svarbu sureguliuoti tinkamą darbo-poilsio režimą, gerai išsimiegoti, sveikai maitintis, užsiimti reguliaria fizine veikla. Naudingos ir įvairios relaksacinės technikos: progresyvi raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, vizualizacijos, kvėpavimo pratimai.
Labai svarbu ugdyti gebėjimą susikaupti, koncentruoti dėmesį į norimus reiškinius, įsisamoninti išorinę ir vidinę (savo jausmus, mintis, kūno pojūčius bei impulsus veikti) realybę. Taigi, svarbu pripažinti ir priimti save, supančią aplinką. Tam gali pasitarnauti dėmesingo įsisąmoninimo treniravimas tiek per formalias praktikas (pavyzdžiui, kūno skenavimas, dėmesingas kvėpavimas, dinaminė meditacija), tiek per įsisąmonintas įprastas veiklas. Dėmesingas įsisąmoninimas gali padėti valdyti stresą, didinti produktyvumą santykinai sveikiems žmonėms.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: