Pažeidžiamiausi – vaikai
 
Seksualumas yra itin svarbi žmogaus gyvenimo sritis, tačiau kalbėti apie seksualinį elgesį mūsų visuomenėje tebėra stigma, o pornografija ar sekstingas laikomi netinkamu ir gėdingu turiniu.
 

„Įprasta manyti, kad pornografija savaime lygu blogis, žala, kažkas nuodėmingo. Bet įvardinkime – pornografija nebūtinai yra keiksmažodis, – teigia lytiškumo ugdymo ekspertė Akvilė Giniota. – Ji yra skirta ir gerosioms patirtims: jausti malonumą, įaitrinti ilgalaikius santykius, kai vieni kitiems nusibostame. Pornografija pati savaime nėra blogis. Vis dėlto vaikams šis turinys – vienareikšmiškai žalingas.“

 
Tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Audronė Bedorf: „Turint omenyje pranešimus, jog vaikai jau ankstyvame amžiuje mato pornografiją, svarbu pažymėti, kad tai gali sukelti ilgalaikių fizinių ir psichologinių problemų, turėti kitų neigiamų pasekmių vaiko sveikatai, daryti poveikį vaiko požiūriui į tai, kas yra sveiki santykiai, formuoti nerealistišką ir nesveiką požiūrį į intymius santykius, įtakoti neigiamus jo elgesio pokyčius, požiūrį į sutikimą, ribas, tapti seksualinės prievartos auka.“
 
Gailisi pasidalinę nuotrauka
 
Jaunimui intymaus turinio žinučių, nuotraukų ar vaizdo įrašų siuntinėjimas – sekstingas – gali būti vienas būdų tyrinėti savo seksualumą. Viena vertus, tai – natūrali šiuolaikinių žmonių intymių patirčių dalis. Tačiau dažnai nutinka, kad intymi medžiaga kuriama, siunčiama be sutikimo arba tampa kibernetinės prievartos įrankiu manipuliuojant ar šantažuojant kitą asmenį.
 

„JAV statistika rodo, kad maždaug 77 proc. 19 m. ir vyresnių asmenų yra siuntę seksualinio turinio žinutes, o maždaug 88 proc. – gavę tokio turinio. Kalbant apie nepilnamečius, vienas iš penkių paauglių Jungtinėse Amerikos Valstijose yra dalyvavęs sekstingo veikloje. Jungtinė Karalystė šių metų pradžioje skelbė, kad beveik du penktadaliai apklaustų šalies gyventojų prisipažino, kad pirmą kartą dalijosi seksualizuotu turiniu būdami nepilnamečiai. Didžioji dauguma jaunuolių gailėjosi siuntę intymias nuotraukas“, – pasakoja Skaitmeninės etikos centro steigėja, lektorė Renata Gaudinskaitė.

 
Anot specialistės, vaikai nevertina rizikų, susijusių su intymios medžiagos siuntimu ar dalijimusi, nesupranta galimų ilgalaikių pasekmių. Su seksualizuotu ar pornografiniu turiniu jaunimas susiduria ne tik iš smalsumo, tačiau neretai patirdami spaudimą, patyčias ar norėdami pritapti. „Internete nepažįstami asmenys gali užsitarnauti vaiko pasitikėjimą ir tarsi į ypatingą žaidimą įtraukti į siuntinėjimąsi intymių kūno dalių vaizdais“, – sako R.Gaudinskaitė.
 
Pašnekovės teigimu, visuomet išlieka rizika, kad pasidalintas intymus turinys gali pasklisti internete: siuntėjo ar gavėjo telefonas arba kompiuteris gali būti pavogtas, gali būti įsilaužta į duomenų debesį arba paskleista sąmoningai – santykiams susiklosčius nepalankiai, kerštaujant, siekiant pakenkti.
 

„Viena sekstingo pasekmių – internetinės patyčios, kurios sukelia aukai neigiamus išgyvenimus, didelį stresą, kitas neigiamas pasekmes: gali atsirasti ar išryškėti vaiko elgesio problemos, kilti sunkumų mokykloje, santykiuose šeimoje, reikštis žema savivertė, baimingumas“, – vardina Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Audronė Bedorf.

 
Žinios saugo
 
Eksperčių teigimu, atsargumas ir supratimas apie intymų ir seksualizuotą turinį internete gali padėti sumažinti rizikas bei apsaugoti nuo emocinių ir reputacinių grėsmių.
 
„Verta susikaupti ir pradėti šį nelengvą pokalbį su vaiku. Neleiskime pornografijos industrijos atstovams su mūsų vaikais apie meilės demonstravimo būdus pasikalbėti pirmiems. Geriau pasikalbėti kad ir metais per anksti nei viena diena per vėlai. Nes jei ir užtikrinsite visas apsaugas ir interneto turinio filtrus namuose, vaiko įrenginiuose, niekas negarantuos to kitur, jūsų vaiko aplinkoje“, – įsitikinusi R.Gaudinskaitė.
 
„Net jeigu šeimoje vaikus mokome, kad visai nejuokingos tos vulvos, užpakaliai, krūtys ir peniai, jiems vis tiek juokinga, nes tai yra raidos dalis, paveikta kultūros, – sako A.Giniota. – Vaikai tikrai pagooglina arba jiems kas nors kitas pagooglina ir parodo.“
 
Lytiškumo ekspertės teigimu, su vaikais apie seksualumą verta kalbėtis nuo ankstyvo amžiaus – dar iki pradedant lankyti mokyklą. „Mes nuolat vėluojame. Septintokams pasakojame ketvirtokų medžiagą, ketvirtokams – penkiamečių. Tai, kad mūsų vaikai nežino kokios nors informacijos, nereiškia, kad jie nuo to tampa labiau nekalti, tyri. Tarsi žinios galėtų užteršti mūsų vaikus… Atvirkščiai, žinios juos saugo.
Mes steriliai tuos vaikus laikome, kad kuo mažiau laiko praleistų prie ekrano, kuo mažiau turėtų prieigos prie interneto. Bet pasaulis yra didesnis negu mūsų namai. Kad vaikas pamatytų pornografiją, pakanka 30 sekundžių“, – teigia A.Giniota.
 
Kaip šia tema kalbėti su vaiku? Lytiškumo ekspertės teigimu, pokalbis apie pornografiją ar sekstingą galėtų tapti diskusijos apie saugumą internete dalimi. „Kaip mes mokomės pereiti gatvę, mokomės apie draugiškus ir nedraugiškus šunis, ką daryti, kai gruma griaustinis ir trankosi žaibai, tai lygiai taip pat mes mokomės apie saugumą internete. Pasakojame vaikams, kaip svarbu nebendrauti su nepažįstamais ir fizinėje, ir skaitmeninėje erdvėje, nepublikuoti savo duomenų ir nespaudinėti ant nepažįstamų linkų. Lygiai taip pat jiems svarbu žinoti, kad vaizdai, kuriuose yra apsinuoginę žmonės, nėra skirti vaikams“, – teigia A.Giniota.

---

 
Svarbu
Ką daryti, jei intymi nuotrauka pasklido be sutikimo?
Jeigu intymi nuotrauka nepageidaujamai plinta, reikia nedelsiant kreiptis į to socialinio tinklo administratorių reikalaujant ją pašalinti. Ką įmanoma, reikia pašalinti patiems, taip pat išjungti komentavimo galimybes.
Lietuvoje nuogo kūno nuotraukų platinimas yra draudžiamas ir prilyginamas pornografinio turinio platinimui, ypač jei kalba eina apie vaikų nuotraukas. Tokiais atvejais svarbu išsaugoti įrodymus (pasidaryti ekrano kopijas su data) ir užpildyti formą Ryšių reguliavimo tarnybos prižiūrimoje svetainėje www.draugiskasinternetas.lt. Čia specialistai sprendžia, ar perduoti informaciją tarnyboms, ar kreiptis pagalbos skambinant 112, ypač tais atvejais, kai yra šantažuojama, gąsdinama, grasinama.


Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 10 tūkst. eurų