Iki 500 atvejų kasmet
 
Turbūt ne vienas yra girdėjęs, kad anytos Bonos Sforcos bandymai nunuodyti Barborą Radvilaitę – tik mitas. Jau bene prieš dešimtmetį Lietuvos mokslininkai nustatė, kad labiausiai tikėtina Žygimanto Augusto mylimosios mirties priežastis – gimdos kaklelio vėžys. O į šią santuoką kreivai žiūrėjusi anyta kaip tik stengėsi kančių kamuojamai Barborai padėti siųsdama geriausią Italijoje prieinamą medicinos pagalbą...
 
Deja, Barboros iš mirties nagų tais laikais ištraukti negalėjo nei didžiausi turtai, nei prieinamas geriausias gydymas. Šiandien nereikia būti karaliene, kad išvengtum šios sunkios ligos. Ji apskritai galėtų būti beveik išnykusi, jei moterys pareigingai dalyvautų prevencinėse programose, o dar labiau užbėgti už akių padeda vakcina.
 
Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad kasmet Lietuvoje nustatoma apie 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Pastaraisiais metais stebimas susirgimų onkologinėmis ligomis didėjimas vis jaunesnių žmonių amžiaus grupėje.
 
Influencerė kovą pralaimėjo
 
Šiemet nuo gimdos kaklelio vėžio mirė 36 m. amžiaus influencerė Jessica Pettway, praėjus devyniems mėnesiams po to, kai jai buvo diagnozuota ši liga. Moters išgelbėti nepavyko, nes aptiktas gimdos kaklelio vėžys jau buvo pažengęs – trečios stadijos.
 
Turinio kūrėja prisiminė simptomus, kurie prasidėjo nuo intensyvaus kraujavimo iš makšties. Jis kuriam laikui liovėsi, tačiau moterį pradėjo varginti stiprūs skausmai pilvo apačioje. Iš pradžių gydytojai ramino, kad J.Pettway tik fibroma, deja, diagnozė pasirodė kur kas negailestingesnė.
 
Medikai tvirtina, kad kraujavimas iš makšties arba tepliojimas kraujingomis išskyromis tarp menstruacijų arba pomenopauziniu laikotarpiu – pirmasis ir gal net vienintelis ankstyvasis gimdos kaklelio vėžio simptomas. Ypač suklusti reikėtų, jei jis pasireiškia po lytinių santykių. Kiti simptomai, deja, gali signalizuoti jau pažengusią ligą – gausios vandeningos, nemalonaus kvapo išskyros, skausmingi lytiniai santykiai, skausmas pilvo apatinėje dalyje, o vėliau ir visame mažajame dubenyje. Inkstų skausmai ar tuštinimosi bei šlapinimosi sutrikimai signalizuoja, kad liga labai išplitusi.
 
Išvengiamas
 
Amerikos vėžio draugija (American cancer society) teigia, kad gimdos kaklelio vėžys 100 proc. išvengiamas. Todėl Pasaulinė sveikatos organizacija užsibrėžė tikslą iki 2030 m. ženkliai sumažinti šio vėžio atvejų – kad sirgtų mažiau nei keturios moterys iš 100 tūkst. Jau dabar akivaizdu, jog šio tikslo pasiekti nepavyks – prasčiau ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse dega raudonos endeminės zonos.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, daugelio šalių patirtis rodo, kokios naudingos yra profilaktinės programos, kurios padeda sučiupti vėžį dar ankstyvose stadijose. Norint, kad ankstyva diagnostika būtų efektyvi, rekomenduojama patikrinti ne mažiau kaip 70 proc. tikslinės populiacijos.
 
„Skandinavijos šalyse, kur patikros programos vykdomos nuo 1970 m., mirtingumą nuo krūties ir gimdos kaklelio vėžio pavyko sumažinti atitinkamai 40 ir 80 proc.“, – skelbia Sveikatos apsaugos ministerijos išplatinta informacija.
 
Nustumia problemą ateičiai
 
Politikė Morgana Danielė teigia, kad šiuo metu Lietuva gyventojams gali pasiūlyti visas priemones, kurios leistų išvengti gimdos kaklelio vėžio – tiek prevenciją, tiek vakcinas. „Jau porą metų nuo žmogaus papilomos viruso skiepijame ir berniukus, ir mergaites. Jau turime ir devynvalentę vakciną. Nors vėlavome, dabar tikrai žengiame koja kojon su visa Europa“, – džiaugėsi M.Danielė.
 
Ji konstatuoja, kad šių galimybių visuomenė neišnaudoja. Tėvai lengva ranka atsisako skiepyti savo atžalas, o tokiam elgesiui įtaką daro ir atsargumas vakcinų atžvilgiu.
 

„Yra, kas sąmoningai prisiskaitę dezinformacijos, priklauso įvairiems prieš vakcinas nukreiptiems judėjimams. Yra toks segmentas. Gal yra bendras atsargumas vakcinų atžvilgiu šalyje. Dėl to tėvai neturi aiškios nuomonės, tačiau ir nepasigilina, patys neieško informacijos šiuo klausimu, kad ją susidarytų“, – kalbėjo politikė Morgana Danielė.

 
 
„Vieniems tai atrodo dabar neaktualu, kiti galvoja, kad vaikas užaugęs pats nuspręs. Nors iš tiesų, jau po savaitės niekas neatsimins, kad buvo pasiūlyta tokia vakcina ar kad ji apskritai egzistuoja. Problemos nukėlimas ateičiai – lengviausias būdas pastumti šį klausimą į šalį nusiimant nuo savęs atsakomybę“, – sako politikė.
 
Trūksta švietimo
 
M.Danielė teigia, kad toks vangumas atsiranda tada, kai nesuvokiamas pavojus. O jis dar padidėja, kai reikalauja papildomų pastangų. Dėl to ji kaltina švietimo trūkumą. „Būtent dėl to ir akcentuoju švietimą, nes tėvai neinformuoti apie pavojų jų vaikams. Pavyzdžiui, dėl berniukų tėvams atrodo, kad skiepas reikalingas apsaugoti mergaites, tačiau jie nesupranta, kad žmogaus papilomos virusas sukelia varpos, stemplės, ryklės, išangės ir kitas vėžio formas, nuo kurių vyriškos lyties asmenis apsaugo vakcina“, – atkreipė dėmesį M.Danielė.
 
„Turi būti didelės žiniasklaidos informacinės kampanijos su tam skiriamu finansavimu, visuomenės sveikatos centras turi finansuoti užkrečiamų ligų sritį ir dirbti šiuo klausimu. Taip pat svarbus ir šeimos gydytojų vaidmuo, nes jie pirmasis kontaktas su pacientais, todėl konsultavimas ir pasitikėjimo didinimas šia institucija taipogi labai svarbus“, – kryptis, kuriomis reikėtų darbuotis apibendrino pašnekovė.
 
„Mano nuomone, užkrečiamųjų ligų sritis Lietuvoje blogai atrodo jau dvidešimt trisdešimt metų, neveiksni ši institucija, situacija apleista, nors nesiskiepijimas, užkrečiamos ligos Pasaulinės sveikatos organizacijos pripažintos kaip viena pasaulinių grėsmių. Deja, kol kas neatrodo, kad tai yra išgirsta“, – mano M.Danielė.
 
Pakeliui naujas modelis
 
Sveikatos apsaugos ministerija sumanė įvesti pokyčių vykdant prevencines programas ir kuria centralizuotą organizavimo modelį. Ji pripažįsta, kad juos lėmė nesėkmės, kurias patyrė gydymo įstaigos, kurioms ilgus metus buvo patikėta ši funkcija.
 
Jau pradėjo veikti bandomasis projektas, kurio tikslas pritraukti į onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programas daugiau gyventojų. Jame už programas atsakingi ir jas organizuoja du koordinavimo centrai – Santaros ir Kauno klinikos bei kelios dešimtys gydymo įstaigų.
 
Asmeniniais kvietimais, laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio jau buvo išsiųsti daugiau nei 39 tūkst. šalies gyventojų. Nuo lapkričio kvietimai pasiekia tikrintis ir dėl storosios žarnos vėžio.
 
Bandomojo projekto pabaiga – 2025 m. gruodžio 31 d. Planuojama, kad nuo 2026 m. šis modelis pradės veikti šalies mastu.
 
Yra trys vakcinos
 
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė teigia, kad šiuo metu Europos Bendrijos registre yra įregistruotos trys vakcinos, skirtos žmogaus papilomos viruso sukeliamų ligų profilaktikai, visos jos tinkamos vartoti nuo devynerių metų amžiaus, yra veiksmingos ir saugios.
 
„Gardasil“ keturvalentė ir „Gardasil 9“ devyniavalentė vakcinos skirtos vartoti profilaktikai siekiant apsisaugoti nuo gimdos kaklelio, moters išorinių lyties organų, makšties ir išangės ikivėžinių pakitimų bei vėžio, taip pat ir nuo lyties organų karpų (Condyloma acuminata), kurias sukelia specifiniai ŽPV tipai.
Trečioji vakcina – „Cervarix“ yra dvivalentė. Ji skirta apsisaugoti nuo gimdos kaklelio ir moters išorinių lyties organų, makšties ir išangės ikivėžinių pakitimų bei vėžio, kuriuos sukelia tam tikri specifiniai ŽPV tipai.




Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 10 tūkst. eurų


Partneriai: