Bijo klausti
 
Visuomenėje vis dar jaučiamas neigiamas požiūris į lytiškumo temas ir tai labiausiai žeidžia jaunimą – jis ima gėdytis savo kūno, bijo klausti.
 
„Tam tikros gėdos yra, labiau galbūt iš tos pusės, kad nėra aišku, kur kreiptis. Taip pat yra tam tikrų trukdžių, kuomet negalima kreiptis į specialistus be tėvų žinios, tad nebelieka anonimiškumo. Ne vienas paauglys nedrįsta kalbėtis su tėvais, o norėtųsi, kad šiose temose jauni žmonės turėtų suaugusių, kuriais galėtų pasitikėti. Šiuo metu penkiose Vilniaus poliklinikose veikia vaikams ir jaunimui palankių sveikatos paslaugų kabinetai, į kuriuos galima tiek pasiskambinti, tiek susisekti per socialinius tinklus“, – pasakojo lytiškumo ugdymo edukatorė Lina Januškevičiūtė.
 
Jos teigimu, baimė supažindinti vaikus su lytiškumu gali palikti žymę net jiems užaugus: „Kartais atsitinka taip, jog suaugę žmonės tik pirmą kartą išsamiau prisiliečia prie lytiškumo temų, leidžia sau reflektuoti, atranda mintis, su kuriomis buvo susidūrę tik vaikystėje, paauglystėje. Tai gali turėti įtakos savęs, savo kūno priėmimui, supratimui, kas su juo vyksta, kaip kūnas reaguoja į vienus ar kitus veiksnius. Taip pat kai kurių temų ignoravimas arba nekalbėjimas apie jas gali būti siejamas ir su negebėjimu megzti sveikus bei saugius santykius, negebėjimu nubrėžti ribas, išsakyti savo poreikius, o tai irgi gali turėti įtakos tiek santykiams, tiek intymiam gyvenimui.“
 
Lytiškumo ugdymo edukatorė pastebi, kad rečiausiai kalbama apie sąsajas tarp kūno ir emocijų, nors kūnas kartais gali parodyti, kaip žmogus jaučiasi, dar nespėjus įvardinti arba nemokant to daryti.
 

„Lytiniai santykiai, lytinės ligos ir jų prevencija kartais lieka nepaliesta, nes manoma, kad jauni žmonės dar su tuo nesusiję. Bet juk apie tai ir yra prevencija – kad suteiktų žinių, kurias turint būtų galima priimti apgalvotus sprendimus. Neretai šiomis temomis kalbama per gėdinimą, kaltinimą, o to neturėtų būti, juk kūnas yra vienas, jis yra vertingas ir turėtume vertinti tai, kas su juo vyksta“, – aiškino – pasakojo lytiškumo ugdymo edukatorė Lina Januškevičiūtė.

 
Socialinių tinklų grėsmės
 
Internetas, pasak pašnekovės, atvėrė galimybes susipažinti su dažnai tabu laikomomis temomis, tačiau kitoje medalio pusėje – lengvai prieinami, nesuvaldomi, klaidingi faktai: „Socialiniai tinklai ir internetas šiandien yra pagrindiniai informacijos šaltiniai daugeliui paauglių, ypač kai kalbama apie jautrias temas, tokias kaip anatomija ir lytiškumas. Tačiau šie šaltiniai yra dviprasmiški. Nors internetas gali suteikti prieigą prie mokslu pagrįstos, profesionaliai parengtos informacijos, jame taip pat gausu klaidingų duomenų ir mitų, kurie gali iškreipti paauglių supratimą apie savo kūną.“
 
Jaunimas dažnai susiduria su interneto įžymybių skleidžiamomis melagienomis ar hiperbolizuotomis detalėmis, kurios gali dar labiau sujaukti jų mąstymą.
 
„Yra internetinių platformų, kurios teikia patikimą informaciją apie lytiškumą, anatomiją, lytinių ligų prevenciją, kontracepciją ir emocinius aspektus, susijusius su santykiais. Tokie šaltiniai gali padėti paaugliams gauti pagrįstos informacijos, kurios jie galbūt negauna mokykloje ar šeimoje, tačiau kitoje pusėje – klaidinga, sensacinga ir kartais žalinga informacija, kurios gausu įvairiuose socialiniuose tinkluose, influencerių paskyrose ar nepatikimose svetainėse. Šitos temos dažnai sulaukia pajuokos tarp jaunimo dėl ateinančių ir įsigalėjusių stereotipų bei nejaukumo, todėl kartais lieka tiesiog neaptartos siekiant išlaikyti ramią klasės atmosferą“, – pasakojo L.Januškevičiūtė.
 
Stinga net paprasčiausių žinių
 
Lytiškumo ugdymo lektorius Martynas Asakavičius akcentavo, kad nepilnamečiams yra svarbu pasikartoti jau sukauptas žinias.
 
„Su penktokais ir šeštokais, maždaug 11 metų jaunimu, kartojame išmoktus dalykus, nes per biologijos pamokas jie jau būna girdėję nemažai žmogaus anatomijos dalykų. Kalbame, kas yra lytinis brendimas, kaip kūnas keičiasi fiziologiškai, kokią įtaką daro hormonai“, L.Januškevičiūtė pasakojo lektorius.
 

Tačiau daliai moksleivių, pasak lytiškumo ugdymo lektoriaus Martyno Asakavičiaus, stinga net paprasčiausių pagrindų: „Kalbėjausi su kolege, biologijos mokytoja, ji stebėjosi, kaip kai kurie dešimtokai nežino paprasčiausių žmogaus anatomijos dalykų – paklausti nesugeba parodyti, kur yra kepenys, o kur – skrandis. Paauglės merginos yra brandesnės ir smalsesnės, labiau pasidomi savarankiškai, todėl jaučiame, kad jos žino daugiau. Dažniausiai vaikinų supratimas yra siauresnis: kalbant su septyniolikmečiais tenka matyti, kaip jie išpūtę akis klauso, kad moters cikle yra vaisingos ir nevaisingos dienos, nors būtent jie dažniausiai yra intymių patirčių iniciatoriai.“

 
M.Asakavičius atkreipė dėmesį, kad vaikų atskyrimas pamokų metu nereiškia, kad jie nesimoko apie priešingą lytį: „Dalis temų yra aptariamos su mišria auditorija, ypač kalbant apie psichologiją ir santykius, tačiau kai kurios temos yra intymios ir mes sąmoningai atskiriame tikėdamiesi didesnio mokinių atvirumo. Pats pastebiu didesnį vaikinų atvirumą, kolegė irgi užsiminė, kad jos paskaitose merginos yra labiau linkusios pasisakyti. Su vaikinais iš vyriškos perspektyvos kalbame apie moteris, analizuojame vykstančius procesus, menstruacijų ciklą, vaisingas ir nevaisingas dienas, tik mums nebūtinai reikia tiksliai žinoti hormonų pusiausvyras, jų pasikeitimus, įtaką moterų psichologijai. Vaikinams užtenka pagrindų, kad žinotume, kaip elgtis su moterimi. O merginos gali dar labiau gilintis į moteriškus procesus, aptarti ciklo sutrikimus, vėlavimus. Taip pat jos kalba ir apie mus, kaip funkcionuoja vyro organizmas.“
 
Trūksta mokomosios medžiagos
 
Lektorius įvardijo, kad šalies mokyklose lytiškumo ugdymo situacija yra skirtinga – vienos ugdymo įstaigos skiria daug dėmesio lytiškumo temoms, o kitos nedrąsiai prisiliečia tik prie svarbiausių faktų.
 
„Su šiomis temomis dirbame jau septynerius metus ir pastebime, kad dalis mokyklų tikrai daug investuoja į lytinį ugdymą, kviečia specialistus, kad užpildytų žinių spragas. O kitos mokyklos skiria dėmesį minimaliai arba visiškai apie tai nekalba. Absoliutinti ir sakyti, kad visur reikia daugiau švietimo, nėra teisinga“, – teigė jis.
 
Lytiškumo srityje atsiranda daugiau specialistų, bet M.Asakavičius išskyrė didžiausią problemą – mokomosios medžiagos trūkumą: „Naujieji gyvenimo įgūdžių mokytojai yra visiškai neparuošti ir aš juos suprantu, nes jie yra įmesti į vandenį ir priversti plaukti neturėdami jokių įrankių – nėra metodikų ir medžiagos, reikia daug informacijos ieškoti patiems. Dabar lytiškumo srityje vyksta progresas: po truputį, mažais žingsneliais judame į priekį, svarbiausia, kad tam būtų skiriama daugiau dėmesio.“



Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 10 tūkst. eurų