Skaičiai auga
 
„„Vaikų linija“ kasdien konsultuoja vaikus telefonu ir tiesioginiais pokalbiais internetu (chat). Pernai konsultantai apie patyčias išgirsdavo vidutiniškai septynis kartus per dieną, chat‘u – kiek mažiau nei telefonu. Taip pat pastebėta, kad vaikai apie tai norėjo kalbėti gerokai dažniau nei ankstesniais metais. 2023 metais apie patyčias mums pasakojo penkis kartus per dieną“, – kalbėjo E.Tamulionytė.
 
Pasak jos, didžiausias patyčių židinys vis dar išlieka mokykla. Tačiau nereikia galvoti, kad tokios situacijos formuojasi tik mokymosi įstaigose – nuo jų pasprukti vaikui nepaprastai sunku.
 
„Apie mokyklą kalbame dažniausiai, nes vaikai ten praleidžia daugiausiai laiko. Patyčios fizine mokyklos erdve tikrai neapsiriboja, jos gali vykti būrelyje, stadione, gatvėje, namo kieme – visur, kur būna vaikų ir mažiau stebi suaugusieji, – aiškino koordinatorė. – O kur dar virtualus pasaulis su socialiniais tinklais, žinučių kambariais, žaidimų bendruomenėmis, vaizdo turiniu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didesnė dalis patyčių fizinėje ir virtualioje realybėje vyksta tarp pažįstamų, kuo nors susijusių vaikų.“
 
Pasak E.Tamulionytės, patyčių iniciatoriai yra labiau linkę pulti kūrybiškesnius ir ekspresyvesnius vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiti vaikai išvengia netikėtų atakų.
 

„Gali atrodyti, kad patyčių iniciatoriai taikosi į kuo nors ypatingus, išsiskiriančius vaikus. Dažnai kabinėjamasi, pavyzdžiui, prie išvaizdos, aprangos, socialinės padėties. Tačiau ne vaiko išskirtinumai sukelia patyčias, o noras tyčiotis. Patyčios labiau „limpa“ tada, kai nėra užnugario: galbūt vaikas neturi stiprios draugų grupės, palaikymo šeimoje. Gal ir mokyklos suaugusių mažiau pastebimas, todėl nedrįsta atsikirsti, pasipriešinti užgauliojimams, kreiptis pagalbos. Tai ir sudaro palankias sąlygas patyčioms įsigalėti“, – sakė kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė.

 
Specialistė pastebėjo, kad patyčių paplitimas yra šiek tiek didesnis tarp 1-8 klasių vaikų. Agresyvi žodinė ataka dažnai yra dangstoma „juokais“.
 
„Tarptautinio Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo 2022 metų duomenimis, tarp penktokų ir septintokų patyčias patyrusių vaikų daugiau nei tarp devintokų, – sakė pašnekovė. – Skirtumas ypač žymus kalbant apie elektronines patyčias. Besityčiojantys dažnai naudojasi situaciją gaubiančiu rūku. Nežinantiems konteksto sakoma, kad tai – tik juokai, nors juokinga tik vienai pusei.“
 
Ryškūs lyčių skirtumai
 
„Berniukai ir mergaitės patyčias gali patirti kiek skirtingai: tarp berniukų dažnesnės fizinės jų išraiškos, tarp mergaičių – netiesioginės formos, pavyzdžiui, reputacinę žalą sukeliantys gandai. Tačiau šie netolygumai nėra būdingi tik tam tikrai lyčiai. Vaikų linijoje apie fizines ir psichologines patyčių patirtis su mumis nori bendrauti abiejų lyčių vaikai“, – aiškino koordinatorė.
 
Kita vertus, labiau pažeidžiamus vaikus, pavyzdžiui, skaudžios patyčių, atstūmimo patirties turinčius berniukus, socialiniai tinklai lengvai gali įtraukti į radikalias grupes, kurios tik didina atotrūkį tarp lyčių ir skatina antisocialų elgesį.
 
Pasak E.Tamulionytės, dėl šios priežasties itin svarbu, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ar gebėjimo pritapti bei pateisinti aplinkinių lūkesčius, būtų pastebėtas.
 
„Mergaitės gali būti labiau linkusios kreiptis pagalbos, išsipasakoti ir sulaukti palaikymo. O berniukai iš aplinkos dažnai gauna žinutę, kad kreiptis pagalbos yra nevyriška, turi susitvarkyti pats, išspręsti situaciją agresyviais būdais. Nekeista, kad jie savo elgesiu mėgins pateisinti tokius visuomenės lūkesčius“, – teigė E.Tamulionytė.
 
Kaip berniukai ir mergaitės elgsis, kai prireikia pagalbos, priklauso nuo to, ko jie bus išmokyti šeimose ar kitoje artimoje aplinkoje.
 
„Koks bebūtų patyčių paplitimas, pasaulinė patyčių prevencijos praktika rodo, kad dalis vaikų, patyčias patiriančių ilgą laiką, nesikreipia pagalbos ir niekam apie patirtis nepasakoja. Ypač tada, kai vaikai ar paaugliai neturi gero santykio su šalia esančiais suaugusiais – galbūt nepatiria pakankamai rūpesčio namuose, mokykloje turi netinkamo elgesio šleifą“, – komentavo koordinatorė.
 
Nepaisant to, specialistė patikino, kad dėmesys psichikos sveikatai Lietuvoje auga, atsiranda įvairesnių pagalbos galimybių, viešoje erdvėje daugiau įvairių žmonių reprezentacijų, atsiveria galimybės pamatyti alternatyvas ir kvestionuoti stereotipus, kurie trukdo gauti pagalbą.
 
Be pagalbos – neišgyvens
 
Svarbiausias apsauginis veiksnys, kurį išskiria mokslininkai, – tvirti socialiniai ryšiai. Svarbu tiek socialiniai įgūdžiai, gebėjimas sutarti su bendraamžiais, tiek palaikymas šeimoje – dažnai būtent jie padeda atrasti išeitį, kai kelias pradeda atrodyti labai tamsus.
 
„Primenu visiems: ieškok palaikymo. Priešintis spaudimui sunku ir ne visada įmanoma tą padaryti be papildomos pagalbos. Tačiau net ir vienas žmogus šalia gali padėti jaustis drąsiau. Taip pat reikėtų nesigėdyti pasakyti suaugusiems. Tai – ne „skundimas“, o rūpestis savo saugumu. Patyčios klesti tyliai – kai apie jas kalbama garsiai, jos silpnėja“, – kalbėjo E.Tamulionytė.
 
O jei vaikas nori pats atsilaikyti prieš patyčių iniciatorius, galima pamėginti pradėti nuo mažų žingsnelių – įrodyti savo vertę ir kūno kalba pabrėžti, kad atakuotojas jo negąsdina.
 
„Pirmiausia – stengtis prisiminti, kad reikia pasipriešinti tam, kas tau nepriimtina, nemalonu. Būtina laikykis tiesiai, ramiai, žiūrėti į akis. Tvirta kūno kalba gali perduoti žinutę: „Aš nesu auka.“ Net jei viduje jauti įtampą, tvirta laikysena dažnai atbaido skriaudėją, jų veiksmai netenka prasmės. Žmogus neprivalo teisintis, aiškintis ar veltis į ginčus, o gali sakyti: „Man tai nejuokinga“, „Baik“, „Nemanau, kad tai gerai“. Kai kurie skriaudėjai išties nustoja, kai pamato, kad jų žodžiai neveikia“, - kaip kovoti su patyčiomis, patarė koordinatorė.

---

 
Tarp kitko
Vaiko teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad kita auganti problema – su skaitmenine erdve susiję vaiko teisių pažeidimai. Sulaukiama nemažai pranešimų apie tai, jog be tėvų sutikimo yra viešinamas vaiko atvaizdas, apie patyčias elektroninėje erdvėje (vaizdo įrašų su patyčių, įvairių formų smurto vaizdais). Pasitaiko atvejų, kai gaunama pranešimų apie socialiniuose tinkluose vykstančių transliacijų metu vaikų išsakomas suicidines mintis, savižalos atvejus.



Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 15 tūkst. eurų


Partneriai: