- Jau pripratote prie pasikeitusio gyvenimo ritmo sostinėje ir žiniasklaidos dėmesio?
 
- Už rankos gatvėje praeiviai nečiumpa. Sveikatos reikalų komiteto nariai nėra tie, kurie nuolat šmėžuoja televizoriaus ekranuose. Gal kai kas labiau pripratę prie žiniasklaidos, o paprastesni politikai žurnalistų vengia... Mane labiau atpažįsta Panevėžyje. Į Vilnių atvažiuoju tik dėl Seimo. Už tai Seimo viešbučio namais pavadinti neišeina. Baigėsi posėdis, norisi sėsti į mašiną ir greičiau mauti namo. Panevėžyje su komanda turime biurą, kuriame priiminėjame interesantus.
 
- Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, kaip susitarę, tvirtina: nors sesija pasibaigė ir posėdžiai nebevyksta, vasarą darbo su dokumentais iki soties. Gal perdeda? Iš jūsų įdegio matau, kad pavasaroti spėjate.
 
- Įdegiau dar vaikščiodamas į Seimą. (Šypsosi.) Atvirai pasakius, vasarą laiko žymiai daugiau – nėra nei Seimo, nei komiteto, nei komisijos posėdžių. Panevėžyje už tai skiriu daugiau laiko susitikti su gyventojais biure. Vis dėlto raštų, su kuriais turime susipažinti, – itin daug. O Seime dabar nėra ką veikti – tuščios sienos.
 
- Gal turite konkretų projektą, kurį norite prastumti Seime?
 
- Šešiolika metų pradirbęs visuomenės sveikatos biure visuomenės sveikatos priežiūrą išmanau iš pagrindų. Pagrindinės problemos yra susijusios su nepakankamu finansavimu. Kai nėra finansavimo – nėra nei žmonių, nei veiklų. Šios vykdomos nepakankamai, ne iki galo kokybiškai. Visuomenės sveikatos biurams Lietuvoje skiriamas 30 milijonų eurų metinis biudžetas, kuomet PSDF fondą sudaro beveik keturi milijardai. Asmens sveikatos priežiūrai, tarkime, medikų algoms pakelti prireikia bent kelių šimtų milijonų. O jei visuomenės sveikatai pridėtų bent penkis ar šešis milijonus, sistema iškart pajustų ženklų pagerėjimą. Norėtųsi, kad sveikatos biurai pradėtų gauti daugiau dėmesį, kurio šie tikrai yra nusipelnę.
 
- Turite galios pakeisti situaciją? Politikos naujokai pripažįsta: kad pasiektum tikslą, pirmiausia turi perprasti, kaip veikia teisėkūros mechanizmas, irtis per povandenines politikos sroves...
 
- Kadangi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė yra iš visuomenės sveikatos srities, sveikatos biurai jai tikrai rūpi. Taip pat komitete turime stiprų visuomenės sveikatos specialistą – profesorių Saulių Čaplinską, kuris taip pat turėjo deramą ryšį su visuomenės sveikatos biurais. Orintai Leiputei, Linui Urmanavičiui taip pat rūpi visuomenės sveikata. Vis dėlto šiuo atveju pagrindinis žmogus – finansų ministras. Tai jis iš biudžeto skirto tikslinę dotaciją. Galbūt kartu su sveikatos apsaugos ministrės, premjero Gintauto Palucko, Seimo pagalba ir galima pasiekti tikslą.
 
- Turite progos su premjeru pasikalbėti apie reikalus prie kavos puodelio?
 
- Ministras pirmininkas Seimo salėje sėdi nuo manęs per du metrus. Prieini ir šnekiesi be jokių formalių kavų – jis nepaprastai atviras žmogus. Tik kad tokių prieinančių – ne aš vienas. Kai jis įžengia į salę, ir prasideda: Saulius Skvernelis, Remigijus Žemaitaitis, visi partijos nariai prieina.... Kol su visais pasisveikina ir pasišneka, praeina valanda ir tik tada sėda į kėdę...
Vis dėlto visuomenės sveikata jam, manau, taip pat rūpi: jis pats sportuoja, žaidžia krepšinį, dalyvauja Palangoje ruonių maudynėse...
 
- Ir pats turbūt esate pasinėręs į sveikatingumą. Panevėžyje esate subūręs rimtą pėsčiųjų žygių bendruomenę.
 
- Bendruomenė susibūrė bėgant laikui. Kovido pandemijos metu buvome pamiršę komandinį, kontaktinį sportą, tad krepšinį, kurį intensyviai žaidžiau, apleidau. Atradau pėsčiųjų žygius. Supratau, kad tai – ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir gerina psichinę sveikatą. Būnant gamtoje išsivalo galva, susipažįsti su naujais žmonėmis, pakeliauji po įvairius Lietuvos kampelius.
Iš pradžių ėmiau dalyvauti pėsčiųjų žygiuose, vėliau atsidūriau tarp organizatorių. Pavasarį Panevėžyje organizuotame pėsčiųjų žygyje dalyvavo apie šimtą žmonių. Nors sveikatos biure nebedirbu, iš organizatorių ratelio dar neišmetė. Kas nors juk turi paruošti maršrutą! Kadangi dirbau Panevėžio rajono savivaldybei pavaldžioje įstaigoje, gerai žinau organizacinį mechanizmą ir kokios yra tam skiriamos paramos priemonės, kur ir kada kreiptis. Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai šiemet parengiau projektą – aprašiau du planuojamus žygius.
Artimiausias žygis, kurį organizuosiu, – rugpjūčio 9 dieną Panevėžio rajone. Startuosime 10 valandą. Žygis truks apie keturias penkias valandas.
Tam per rėmimo fondą gavau septynių šimtų eurų finansavimą. Už juos statysime biotualetus. Vietoj medalių ar diplomų su vietine bendruomene paprastai verdame plovą. Po keturias valandas trunkančio 30 kilometrų žygio mūsų visų laukia didžiulis katilas, iš kurio galima pamaitinti ir šimtą žygeivių.
 
- Nuo erkinio encefalito, aišku, esate pasiskiepijęs?
 
- Esu pasiskiepijęs, tad erkių nebijau. Niekada ant jų ir neužkibau. Visi biuro darbuotojai, kurie prisideda prie žygių, pasiskiepijome. Antraip įsiurbus erkei – būtų darbinė trauma. (Juokiasi.)
Vis dėlto be nuotykių žygiuose neapsieinama. Juokas juokais, bet šiemet Utenos savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotame žygyje gidas susilaužė koją. Tądien buvo lietinga diena, tad paslydo šokdamas per balą. Kadangi ėjo su šiaurietiškomis lazdomis, koją jomis greitai mobilizavome, parišome moterų šalikais, davėme tabletę nuo skausmo. Kadangi organizatoriai – sveikatos biuro darbuotojai, jie žinojo, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Susitvarkėme greičiau, nei atvyko greitoji pagalba.

---

 
Dosjė
2004 m. – Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo bakalauras.
2013 m. Mykolo Romerio universitetas, viešojo administravimo magistro laipsnis.
2004-2008 m. Nacionalinio mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos administratorius.
2008 -2024 m. – Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius.
Nuo 2024 m. – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!