Virtuvės mitas: kas greita, tas nesveika?

Gintarė Kaminskienė
2014-09-08
Naujausias Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto atliktas Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas parodė, kad tik šiek tiek daugiau nei dvidešimt procentų. lietuvių, rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai. Statistiniai duomenys nieko gera nežada. Užimti žmonės dažniausiai negali pasigirti puikiais mitybos įpročiais: kas dešimtas renkasi greitus ir karštus užkandžius: kibinus bandeles su dešrele ir kebabus. 
Virtuvės mitas: kas greita, tas nesveika?
„Juk nėra sunku išsivirti ar keptuvėje pasikepti vištienos filė ir patiekti ją su šviežių daržovių salotomis. Būtent tai vaikams ir reikia parodyti. Kelias nuo produktų parduotuvėje iki sveiko patiekalo ant stalo tikrai gali būti trumpas, paprastas ir sveikas!“ – sako vienas „Virtuvės mitų griovėjų“ šefų Alfas Ivanauskas.

Tačiau negi tai, kas greita, būtinai turi būti nesveika? Šį virtuvės mitą padėjo sugriauti kulinarinio projekto “Virtuvės mitų griovėjai” idėjinis vadas, kulinarinių knygų autorius bei kulinarinio žurnalo VMG vyriausiasis redaktorius Alfas Ivanauskas.
 
- Nors informacijos apie sveiką mitybą netrūksta, tyrimai rodo, kad jos įpročiai šalyje vis dar prastoki. Kas tam turi įtakos?
- Pirmiausia, nors ir gaila, tačiau turime pripažinti, kad pokyčiai visose srityse pirmiausia paliečia didžiuosius šalies miestus, o po likusią šalį pasklinda vėliau. Šį skirtumą ypač aiškiai pastebėjau keliaudamas po Lietuvos mokyklas su mūsų socialiniu projektu „VMG mokykla“. Sostinėje ir poroje kitų didžiųjų miestų savimonė apie sveiką gyvenseną ir mitybą iš tiesų auga. Tačiau mažesnėse gyvenvietėse vaikai ir jaunimas dažnai alkį malšina traškučiais ar greitai mikrobangų krosnelėje pašildomais sumuštiniais. Natūralu, kad jei esi įpratęs taip maitintis, ir panašius pavyzdžius matai aplinkui – tavo įpročiai ilgą laiką tikrai nepasikeis. Todėl didžiuosiuose miestuose šie įpročiai kinta lengviau. Žmonės čia daugiau maišosi, kraustosi, keliauja, mato pačių įvairiausių pavyzdžių ir girdi daug skirtingų istorijų. Tai žadina žmonių smalsumą, daug ką jie nori išbandyti patys. Todėl populiarėja skirtingi mitybos principai, pavyzdžiui, žaliavalgystės ar paleo mityba, bandomos įvairios iškrovos, sulčių dietos.
 
- Gal žinote „receptą“, kaip tinkamai keisti visuomenės mitybos įpročius ne tik didžiuosiuose miestuose?
- Labai svarbu, kad jaunimas, pradedantis savarankišką gyvenimą, gautų būtinas žinias apie maisto gamybos pagrindus, žinotų pagrindinius sveikos mitybos principus. Kalbu ne tik apie studentus, bet ir apie mokinius, kurie savimi patys rūpinasi vis dažniau, nes tėvai visą dieną dirba. Tai nėra sudėtinga, dažnai užtenka žinoti kelis pagrindinius mitybos piramidės elementus, kad galėtum labai lengvai juos taikyti kasdien. Juk nėra sunku išsivirti ar keptuvėje pasikepti vištienos filė ir patiekti ją su šviežių daržovių salotomis. Būtent tai vaikams ir reikia parodyti. Kelias nuo produktų parduotuvėje iki sveiko patiekalo ant stalo tikrai gali būti trumpas, paprastas ir sveikas!

 
- Tiesa, šiandien daugeliui svarbu, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir greitai paruošiamas. Kokie būtų jūsų patarimai norintiems greito ir sveiko maisto?
- Be abejo, visiškai tam pritariu. Tiesą sakant, kartais būtent paprastas maisto paruošimas ir garantuoja jo sveikumą, tai yra kuo mažiau jie apdorojami, tuo daugiau vertingų medžiagų išsaugo. Pavyzdžiui, brokoliai: jų žiedus užtenka pavirti 5-6 minutes, per tą laiką galite pasismulkinti kitų šviežių daržovių – pasipjaustyti pomidorų, paprikų. Jei ypač skubate – turėkite spintelėje skardinių savo sultyse konservuoto tuno. Pagardinkite viską alyvuogių aliejumi, jei mėgstate – citrinos sultimis ar balzaminiu actu, druska ir pipirais. Puikus, sveikas patiekalas bus paruoštas ne daugiau kaip per septynias minutes. Kiaušinį išsivirti taip pat užtenka dešimties minučių – jei jį valgote pusryčiams. Per tą laiką spėsite išsivirti ir kavos ar arbatos bei paruošti salotų ar paskrudinti duonos. Puikų maisto skonį dažniausiai lemia ne gamybos trukmė, o produktų kokybė. Jei jie švieži, o dar geriau – pirkti turguje ar pas pažįstamą ūkininką – patiekalas negali būti neskanus ar nesveikas. Na, nebent šaukštais kabintumėte sviestą (juokiasi).
 
- Yra tokių produktų, kurių niekuomet nederinate ir nerekomenduotumėte to daryti kitiems? 
- Mane žavi netradiciniai, netikėti deriniai. Pavyzdžiui, mėlynės ir grybai, braškės ir pomidorai ar baltas pelėsinis sūris su serbentų uogiene. Mano darbe tokie atradimai dažnai įvyksta netikėtai, kartais – net kam nors iš pirmo karto nepasisekus (šypsosi)... Tačiau tai ir yra kūryba. Na, o kalbant apie sveiką maisto derinimą – man svarbiau porcijų dydžiai, taip pat – produktų kokybė ir tinkamas jų paruošimas.

 
Receptai 

Citrusinės burokėlių salotos su pistacijomis
 
Reikės:
1/2 arbatinio šaukštelio tarkuoto apelsino žievelės,
2 šaukštų šviežių apelsinų sulčių,
1 šaukšto papildomo pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus,

1/2 šaukštelio malto kumino,
1/4 arbatinio šaukštelio druskos,
1/4 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų,
2 apelsinų,
2 raudonųjų greipfrutų,
300 g virtų burokėlių,
1/4 puodelio nesūdytų gliaudytų pistacijų.

Apelsinų žievelę, sultis, alyvuogių aliejų, kuminą, druską ir pipirus išmaišyti su plaktuvu. Supjaustyti gabaliukais citrusinius vaisius ir burokėlius. Juos sumaišyti su pagardu. Salotas pabarstykite pistacijomis. Skanaus!
 
Briuselio kopūstai su traškiu kumpiu
 
Reikės:
3 puodelių Briuselio kopūstų,
1/4 puodelio smulkiai pjaustyto „Prosciutto“ kumpio,
1 arbatinio šaukštelio sviesto,
1/2 arbatinio šaukštelio druskos,
1/4 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų,
1 arbatinio šaukštelio šviežių citrinų sulčių,
Tris minutes virkite nuplautus Briuselio kopūstus. Nukoškite ir nusausinkite.
Ant vidutinės ugnies įkaitinkite keptuvę. Sudėkite smulkiai pjaustytą „Prosciutto“ kumpį. Kepkite apie šešias minutes, kol apskrus ir įgaus traškumą. Atvėsinkite.
Per pusę perpjautus Briuselio kopūstus dėkite į įkaitintą keptuvę ir kepkite apie tris minutes, kol švelniai paruduos. Tuomet užberkite druskos, pipirų ir uždėkite sviesto. Maišykite, kol sviestas išsilydys. Nuimkite nuo ugnies. Apšlakstykite citrinų sultimis. Užberkite traškius kumpio gabalėlius ir išmaišykite. Skanaus!

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    R.Masienė: nuo valytojos iki slaugos administratorės

    R.Masienė: nuo valytojos iki slaugos administratorės

    Kadaise Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbusi valytoja Rasa Masienė šiandien čia – vyriausioji slaugos administ...
    Hepatitu C sirgusi Vida: neleidau sau ištižti

    Hepatitu C sirgusi Vida: neleidau sau ištižti

    „Prieš devynerius metus prasidėjo įvairios virškinimo problemos: dažnai vemdavau, nieko negalėjau valgyti. Buv...

    Budinti vaistinė


    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    „Kompensavimo sistema ir sąlygos pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų turėtų būti gerinamos“, – Seimo Svei...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Senatvinės demencijos palydovė – agresija

    Nuo senatvės nepabėgsime nė vienas, tačiau kartais gyvenimiška patirtis virsta ne privalumu, o našta. Pesimizmas, irzlumas, paranoja, pykčio, agresijos priepuoliai tampa iššūkiu senolių artimiesiems ir medicinos personalui. Gydytojai psichiatrai aiškina, kad sergant Alzheimerio liga pakinta smegenų ...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    JK – mirtinai pavojingo kraujo skandalas

    Artėja didžiausio Jungtinės Karalystės sveikatos sektoriaus istorijoje skandalo atomazga. Praėjusio amžiaus 8 ir 9 deš. šalyje plačiai naudoti užkrėsti kraujo preparatai iš JAV. Gegužės viduryje žadama paskelbti tyrimo rezultatus. Jau dabar aiškėja, kad užkrėstas kraujas buvo naudojamas sąmoningai. Apie ta...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?

    Naujas numeris