Atvejų daugėja

„Praėjusią savaitę turėjau atvejį: jaunuolis tiek įsitraukė į žaidimus, kad visiškai prarado ryšį su realybe. Dėl nuolatinio žaidimo ir miego trūkumo jam išsivystė psichozė. Vaikinas nuėjo į prekybos centrą ir aplinkiniams pradėjo dalinti kompiuterius, elgėsi neadekvačiai. Teko įsikišti policijai, o vėliau ir medikams“, – pasakoja psichiatrė, Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja Marija Janulionienė.
 

Tai – ne vienintelis atvejis, kai priklausomybė kompiuteriams ar socialiniams tinklams priveda prie psichozės. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja Marija Janulionienė pastebi, kad tokių pacientų medicinos įstaigose daugėja: „Matėme ne vieną atvejį, kaip pacientams, pervargusiems nuo nuolatinės stimuliacijos ekranais, išsivystė psichikos sutrikimai. Tokių pacientų tikrai daugėja, ypač tarp paauglių. Jie įsitraukia į virtualų pasaulį taip, kad nebesidomi nei darbu, nei artimaisiais, nei savimi.“

 
Problemai spręsti Lietuva imasi pokyčių. SAM skelbia, kad nuo 2026 metų elgesio priklausomybės, įskaitant priklausomybę kompiuteriams ir socialiniams tinklams, bus oficialiai gydomos valstybinėse gydymo įstaigose.
„Nuo šiol priklausomybės sąvoka bus gerokai platesnė. Prie tradicinių priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų prisidės patologinis potraukis lošti, priklausomybė socialiniams tinklams, internetui ir kompiuteriniams žaidimams“, – komentuoja sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
 
Sistema keičiasi iš pagrindų
 
„Dabar oficialiai gydome tik priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų - alkoholio, narkotikų. Bet matome, kad žmonės kenčia ir nuo kitų priklausomybių. Tad pagrindinė naujovė - į gydymo standartus įtraukiamos ir elgesio priklausomybės. Nors oficialioje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje priklausomybė kompiuteriams ar socialiniams tinklams dar nepripažinta liga, problema yra akivaizdi, todėl imamės veiksmų“, – aiškina SAM Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Emilija Kvieskaitė-Makovejeva.
 
Dar viena svarbi naujovė – nuo kitų metų sausio 1 dienos bus stiprinamas psichikos sveikatos centrų vaidmuo.
 
„Iki šiol priklausomybes gydė tik specializuoti centrai, tokie kaip Respublikinis priklausomybės ligų centras. Dabar plečiame pagalbos tinklą – į gydymą įsitrauks daugiau įstaigų, bus stiprinamas psichikos sveikatos centrų vaidmuo“, – sako E.Kvieskaitė-Makovejeva.
 
Ministerija jau parengė veiksmų planą: 2025 metais vyks intensyvūs specialistų mokymai, bus formuojamos darbo grupės, rengiami gydymo protokolai. „Reikia paruošti specialistus, sukurti bendradarbiavimo tarp įstaigų sistemą. Užtruks, kol viskas susitvarkys, bet procesas jau prasidėjo”, - teigia ministerijos atstovė.
 
Nesulaukia pagalbos
 
Higienos instituto duomenimis, priklausomybės ligomis sergantys pacientai sudaro 7 procentus visų sergančiųjų psichikos ligomis. Tačiau psichikos sveikatos centrai konsultacijas teikė vos 2,7 procento tokių pacientų.
 
„Problema ta, kad specializuotų centrų turime labai nedaug. Ne visuose miestuose prieinama pagalba. Žmonėms tenka laukti eilėse net pusę metų“, – situaciją aiškina E.Kvieskaitė-Makovejeva.
 
Be to, remiantis JAV Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto duomenimis, apie pusė žmonių, įveikusių priklausomybę, suserga vėl. „Labai svarbu ne tik gydyti pacientus, bet ir užtikrinti ilgalaikę, kompleksišką priežiūrą, kad žmogus su savo problema neliktų vienas. Psichikos sveikatos centrai kaip tik ir turėtų užtikrinti tokią tęstinę pagalbą“, – sako specialistė.
 
Stiprins psichikos sveikatos centrus
 
Nuo kitų metų pradžios psichikos sveikatos centrai taps pagrindinėmis priklausomybių gydymo įstaigomis. „Žmogus, baigęs intensyvų gydymą, toliau lankysis pas specialistus. Taip užtikrinsime, kad liga nesugrįžtų“, – aiškina ministerijos atstovė.
 
Tuo metu specializuoti priklausomybių centrai perims kitą vaidmenį - taps metodiniais vadovais. Jie konsultuos kolegas psichikos sveikatos centruose, priiminės sunkiausius pacientus ir dalinsis sukaupta patirtimi.
Darbo liks ir poliklinikoms. Jose dirbantys psichologai bendraus su pacientais, o psichiatrai nustatys diagnozę ir nukreips tolimesniam gydymui.
 
„Įpročius, kaip ir iki šiol, galės padėti įveikti poliklinikų psichologai. Bet jeigu yra priklausomybė ir reikalingas, pavyzdžiui, stacionarinis gydymas, pacientas bus nukreipiamas į psichikos sveikatos centrus“, – pabrėžia E.Kvieskaitė-Makovejeva.
 
Praktika jau aplenkė teoriją
 
Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja M.Janulionienė patvirtina, kad su priklausomybe ekranams medikai dirba jau ne pirmus metus. Tik oficialios diagnozės kodo vis dar nėra.
 
„Jaunuoliui su priklausomybe ekranams dažnai šalia nustatome nerimo sutrikimą ar depresiją – jos paprastai lydi šią problemą“, – pasakoja psichiatrė.
 
Centro poliklinikoje veikia vaikų ir paauglių dienos stacionaras, kur tokie pacientai jau gydomi kompleksiškai. „Medikamentinis gydymas tėra sudėtinė gydymo dalis. Svarbiausia - psichoterapija, darbas su visa šeima. Konsultuojame tėvus, kaip elgtis, jei vaikas atsisako eiti miegoti be telefono ar pyksta, kai ribojamas laikas prie kompiuterio. Sudėtinga situacija būna išsiskyrusiose šeimose: kas atrodo blogai mamai, tėčiui gali atrodyti labai gerai, ir atvirkščiai. Tada darbas – sudėtingesnis“, – patirtimi dalijasi klinikos vadovė.
 
Ji pabrėžia, kad priklausomybė ekranams – ne paprastas įprotis: „Matome, kaip vaikų ir paauglių smegenys tiesiog nebepajėgia susikaupti įprastai veiklai. Jie negali ilgą laiką išbūti be stimuliacijos, juos dažnai kankina miego sutrikimai. Pervargusios, nuolat stimuliuojamos smegenys praranda gebėjimą orientuotis realybėje, žmonės ima elgtis neadekvačiai. Tai tikra liga, kurią reikia gydyti.“
 
SAM informuoja, kad 2025 metai skirti pasirengti: bus rengiami specialistų mokymai, kuriama bendra gydymo strategija.
 
„Nuo to, kaip padėsime jaunimui įveikti priklausomybes šiandien, priklausys, kokia karta užaugs rytoj. Turime galvoti, ką paliksime po savęs“, – pabrėžia Centro poliklinikos psichiatrė M.Janulionienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!