Administracijos daugiau nei gydytojų

„Mūsų idėja, kad Neringos PSPC taptų Klaipėdos universiteto ligoninės padalinys. Lietuvoje dar nėra buvę, kad pirminis lygis prisijungtų prie antrinio lygio gydymo įstaigos“, – sensacingais ketinimais dalinasi Neringos meras Darius Jasaitis. Kaip aiškina miesto vadovas, jau šių metų liepos 1-ą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tars lemiamą žodį – leidžia jos pavaldume esančiai KUL prisijungti Neringos PSPC ar ne.

 
„Labai norime, kad tai (jungimas – red. past.) įvyktų. Kai įstaigoje daugiau administracijos nei medikų, viešoji įstaiga gerai veikti tiesiog negali. Tarp gydytojų konkurencija – didžiulė, juos pasikviesti dirbti į salą yra be galo sudėtinga, todėl jaudina ir miglota įstaigos ateitis“, – tokio sprendimo motyvus įvardija D.Jasaitis.
 
Jo teigimu, KUL turi planų imti ruošti rezidentus, steigti praktines bazes. Vasaros metu, kai dėl poilsiautojų skaičiaus smarkiai išauga specialistų poreikis, Neringos PSPC, tapusi KUL padaliniu, įgautų galimybę naudotis pastarųjų gerove – patekti pas gydytojus taptų gerokai paprasčiau tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykstantiems poilsiautojams.
 
„Dirbdami vienoje įstaigoje pacientams sukurtume taip vadinamą žalią koridorių antrinio ir tretinio lygio paslaugoms. O galbūt specialistai atvyks į Neringą keliskart per savaitę ar mėnesį? Tokiu būdu įstaiga sutaupys. Šiuo metu Neringos PSPC uždirba tik šeimos gydytojų dėka, o administracinės įstaigos išlaidos – didžiulės. Tuo tarpu universitetinė ligoninė turi gerokai didesnius pajėgumus, stipresnį teisinį, viešųjų pirkimų skyrių. Mums čia, vietoje, užtektų tik buhalterės. Subalansavus pajamų ir išlaidų lentelę, pagaliau atsikvėptume“, – motyvus dėsto meras.
 
Gąsdina ir smarkiai augantys minusiniai Neringos PSPC rodikliai.
„Nuo tada, kai pradėjau dirbti, išlaidos šiai gydymo įstaigai iš savivaldybės buvo iki 40 tūkstančių eurų. Šiai dienai siekia per 500 tūkstančių eurų kasmet“, – apie vienuolikos metų nuostolio augimą atvirai kalba D.Jasaitis. Smaugia ir sveikatos sektoriui vis griežtinami reikalavimai, tokie kaip privalomi naktiniai budėjimai slaugoje, žaibiškai augantys gydytojų atlyginimai, kas nedidelei savivaldybei, jo teigimu, tampa per didele našta.
 
„Turbūt vieninteliai šalyje neįsteigėme biudžetinės įstaigos – priešgaisrinės tarnybos. Nors su departamento vadovu ilgai diskutavome, pavyko įtikinti, kad dėl vienos komandos įsteigti atskirą įstaigą – bereikalingas lėšų švaistymas. Vėliau visi įsitikinome, kad priimtas sprendimas buvo veiksmingas“, – racionalų požiūrį demonstruoja meras, tikintis, kad tuo pačiu principu pavyks racionalizuoti veiklą ir sveikatos sektoriuje.
„Ministerija džiaugiasi sakydama, kad esame puikus pavyzdys, kaip galima taupyti pinigus. Nors dar kurį laiką galime veikti ir taip, neišvengiamai ateis laikas, kad toliau taip dirbdami turėsime įstaigą uždaryti. Situacija su medikais nepagerės nei per metus, nei per dvejus“, – svarsto D.Jasaitis.
 
Pradinėje derybų stadijoje

Iš finansinio nuostolio dar neišbridusi KUL probleminės Neringos PSPC nesibaido. D.Jasaitis šypsosi, kad su universitetinės ligoninės vadovu Audriumi Šimaičiu sutapo žvaigždės.
 
„Tiek Santaros, tiek Kauno klinikos turi visus gydymo lygius. Vienintelė Klaipėdos universiteto ligoninė pirmojo lygio sveikatos priežiūros paslaugų neturi, ką siekė pagaliau išspręsti. Jei ne mes, vis tiek būtų ėmęsi kurti pirmojo sveikatos priežiūros lygio paslaugas. Džiaugiamės, kad Neringos PSPC jiems gali pasitarnauti kaip startas“, – D.Jasaitis laiko sukryžiavęs pirštus, kad idėją patvirtintų ir įstaigos dalininkai – SAM ir Klaipėdos universitetas.
 
Kaip tikina A.Šimaitis, įstaigų duetas – abipusiai naudinga sąjunga. Surėmusios pečius, naudos gaus abi šalys. Jo teigimu, Neringos PSPC, tapdama didelio jų kolektyvo dalimi, gauna tiesioginę prieigą prie aukščiausio universiteto lygio paslaugų, o pastarieji – papildomą plėtros galimybę.
 

„Neringos miesto savivaldybė išreiškė norą perduoti savo sveikatos centrą Klaipėdos universiteto ligoninei, kas derinasi su mūsų strateginiais planais. Ligoninėje norime kurti šeimos gydytojų kliniką, kur galėtume teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Tai – pirmasis kertinis akmuo steigiant šią kliniką“, – apie ketinimus pasakoja iš finansinės krizės brendančios KUL vadovas Audrius Šimaitis.

 
Nors KUL po didelės įstaigų jungimo pertvarkos yra užauginusi milijoninių skolų skylę, tai, anot vadovo, nuo tolesnių augimo planų neatbaido. Jo negąsdina ir nuostolinga Neringos PSPC veikla.
 
„Išgyvenome ne vieną iššūkį. Manome, kad šis infrastruktūros papildymo procesas, lyginant su buvusiais prieš tai, yra tik maža dalelė. Esame didžiulė įstaiga, turinti daug potencialo, todėl tikrai su šiais iššūkiais susitvarkysime. Gerai žinome visus niuansus, o iššūkių yra visur – tokia yra Lietuvos ir viso pasaulio sveikatos apsaugos sistema“, – optimistiškai nusiteikęs A.Šimaitis.
 
Kaip aiškina pašnekovas, projektas kol kas yra pradinėje derybų stadijoje – klausimas derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija, iš kurios, kaip tikina D.Šimaitis, sulaukia stipraus palaikymo.
 
„Reikia formalaus pritarimo iš ministerijos, Vyriausybės, pereiti visą biurokratinį procesą. Procesas truks apie metus laiko. Vertiname situaciją, su teisininkais tvarkome dokumentus, teisinę bazę. Tuo tarpu įstaigų struktūros kol kas nesvarstome“, – kiek idėja susijungti yra pažengusi, pasakoja A.Šimaitis. Tiesa, grandiozinį sujungimą išgyvenusi ir finansinėje duobėje atsidūrusi KUL dar neseniai linksniuota kaip griūvanti įstaiga. Pasiteiravome, ar tai negąsdina Neringos mero. Šis sako tikintis A.Šimaičio tvirtinimu, kad pastarųjų situacija stipriai gerėja. Priešingu atveju, kaip juokauja D.Jasaitis, Neringoje beliktų remtis privačia medicina.
 
Pastatų neatiduos
 
Be nuolatinio vadovo pastarąjį laiką veikusios Neringos PSPC darbuotojai gyvena viltimi, kad prisijungus prie ant kojų besistojančio uostamiesčio grando kartu žengs didelį žingsnį į priekį.
 
Kaip aiškina meras, į Neringos PSPC pasikalbėti su darbuotojais ir pristatyti įstaigų jungimosi idėją jau buvo atvykęs KUL generalinis vadovas A.Šimaitis. Anot jo, žinią darbuotojai sutiko su džiaugsmu. Meras patikina – savivaldybė sieks apsaugoti Neringos PSPC darbuotojų atlyginimus, kad šie, sujungus įstaigas, nesumažėtų. Po to, kai užtarnauto poilsio išėjo įstaigos vadovė Violeta Prekevičienė, savivaldybė neskelbia ir naujo vadovo konkurso.
 
„Kadangi dar nežinome, kaip netolimoje ateityje dirbsime ir kokia bus įstaigos struktūra, vadovo konkurso neskelbiame sąmoningai. Nenorime laikinai priimti vadovo, kuriam galbūt vėliau tektų sumokėti išeitines“, – paaiškina D.Jasaitis, laikinai vadovo pareigas paskyręs eiti už viešuosius pirkimus ir administraciją įstaigoje atsakingą Jolandą Bagdonienę. Moteris Neringos PSPC dirba aštuonerius metus.
 
Pasak D.Jasaičio, jungimo procese tenka apgalvoti ir gydymo įstaigos pastatų likimą. Savivaldybės taryba nuosavybės teise neperduos pastatų, kaip tai padarė Klaipėdos miesto savivaldybė KUL gydymo įstaigų jungimosi procese. Neringos miesto gydymo įstaigos pastatus dvidešimčiai metų ketinama perduoti vykdyti veiklai KUL patikėjimo panaudos sutartimi.
 
Slaugos lovas pasiliks
 
KUL sudėtin ketina neįtraukti ir Neringos PSPC turimo trylikos lovų Slaugos skyriaus. Nors šis ir neša nuostolį, nuo jo apsisaugoti nori ir pati KUL.
 
„Slaugos skyrius paprastai neneša nuostolio tik nuo trisdešimties lovų. Taigi, mes su trylika lovų turime aiškų minusinį rodiklį. Neringoje slauga – labai neracionali. Lovos dėl geografinės vietos užsipildo sunkiai. Savivaldybės taryba yra patvirtinusi programą, kad 50 procentų gulinčių pacientų dengia iš savo biudžeto, nes mokamų lovų skaičius neužsipildo. Valstybė pagal mūsų gyventojų skaičių kažkada mums finansavo tik dvi su puse slaugos lovų...“, – priminė D.Jasaitis.
 
Be to, Slaugos skyrius, kaip aiškina meras, ypač jautri sritis – Neringos gyventojams svarbu turėti galimybę šias paslaugas gauti vietoje.
 
D.Jasaitis svarsto, kad dėl jungimo sumažėjus administraciniams įstaigos kaštams, atsiras galimybė turėti ir daugiau slaugos lovų. „Būdama didelė ir stipri įstaiga KUL čia gali teikti papildomas antrinio lygio paslaugas. Mes gi sakome, kad būtų gerai vien tai, kad viskas liktų taip, kaip yra. O jei būtų dar geriau – kitaip tariant, būtų teikiama paslaugų papildomai, – tik džiaugtumėmės“, – tikina meras. Kaip pasakoja, jau dabar jų įstaiga gražiai bendradarbiauja su Santaros klinikomis: kartą ar dukart per metus konsultuoti pacientų iš sostinės atvyksta antrinio lygio specialistai, chirurgai, psichiatrai. „Specialistai pacientus apžiūri nuo ankstyvo ryto iki dešimtos valandos vakaro. Per dieną jie gali aptarnauti ir šimtą pacientų! Tokių apžiūrų metu esame turėję ne vieną nustatytą rimtą diagnozę. Priešingu atveju, gyventojai apžiūrai pas specialistus iš salos nevažiuotų...“, - sako D.Jasaitis.
 
Įsibėgėjus vasaros sezonui, mero teigimu, šiemet medikams Neringoje bus daug rūpesčių. Užplūdus poilsiautojams, gydymo įstaiga pasitelkia gydytojų rezidentų pagalbą. Tačiau šiemet, neturėdami nuolatinio vadovo, šio klausimo nesužiūrėjo. Tad kurorto svečių negalavimus ir traumas teks atremti vos dviem šeimos gydytojoms ir saujelei slaugytojų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!