- Apie jus kalba, kad esate gydytoja „nuo Dievo“ – jūsų telefonas nuo pacientų skambučių netyla. Visuomet jiems atsiliepiate?
 
- Skambučių per dieną sulaukiu išties daug. Atsiliepiu net ir tada, kai sergu. Jei ne pati pagelbėju patardama, bent nuorodą į kolegas nusiunčiu.
Pacientų prašau, kad tik neskambintų naktį ar labai vėlai vakare. Visą kitą laiką – prašome. Tokia mano dalia. Esu tikinti. Tai padeda daugeliu atvejų. Vieno paciento žmona telefonu bendravo su manimi ir vykdė rekomendacijas, kaip elgtis, kalbėtis, nuskausminti. Ji man iki šios dienos dėkinga, prisiminusi, kaip jai padėjau išeinant jos vyrui. Moralinis, psichologinis palaikymas yra nepaprastai svarbus.
 
- Ne taip seniai Lietuvoje nustatyta, kad lėtinis skausmas laikomas atskira liga, slopinančia organizmo funkcines galias ir neigiamai veikiančia gyvenimo kokybę. Dėl to išplėstas skausmo gydymo paslaugų spektras. Kokiais metodais skausmas gydomas?
 
- Šiuolaikiniai nuskausminimo būdai – pažangiausi. Taikomi ilgą laiką veikiantys medikamentai. Pavyzdžiui, pleistrai, tabletės. Neretai pavyksta nepaprastai gerai suvaldyti skausmą. O skausmo protrūkiams skiriame kitus medikamentus, kurie veikia trumpai, bet čia ir dabar.
Turime skausmo draugiją, kur rengiame suvažiavimus. Dalyvaujame pasauliniuose kongresuose, konferencijose. Šį savaitgalį susirinksime Panevėžyje, kur pakvietėme svečius ir iš JAV, Vokietijos. Tikimės sužinoti ką nors naujo, tačiau Lietuva turi būtiniausius vaistus skausmui malšinti.
 
- Skausmo slenkstis – nevienodas. Vieni jį toleruoja, esą nieko nepadarysi – senatvė, ligos... Taip ir gyvena aimanuodami. Kiti netveria be nuskausminamųjų įsipjovę pirštą.
 
- Pas mus į kabinetą patenka pacientai, kurie skausmą kentėjo ilgą laiką. Neretai žmonės net nežino, kad egzistuoja tokie skausmo mažinimo kabinetai ir – svarbiausia – kad skausmą būtina gydyti. Negydant skausmo, paciento būklė blogėja, prastėja imunitetas. Žmogus, kentėdamas skausmą, negali nei darbų atlikti, nei domėtis kasdiene veikla, nenori bendrauti, išeiti iš namų, atsiriboja nuo žmonių. Neretai tenka girdėti: „Jei kojos būtų sveikos, eičiau, o dabar skauda – kur beisiu“. Klasika. Dėl to pacientus skatiname ateiti nuskausminimo procedūrų, idant matytų gyvenimo džiaugsmą.
 
- Ko gero, didžioji dalis jūsų pacientų – senyvo amžiaus poliligoti žmonės. Ar esama ir jaunuolių?
 
- Daugiausia tai – onkologiniai pacientai. O onkologinėmis ligomis serga įvairaus amžiaus žmonės – nuo jaunų, darbingo amžiaus iki brandžių, senjorų. Nors pati onkologinė liga neretai neskausminga, skausmą sukelia metastazės į kitus kūno organus.
Skaudėti gali dėl daugelio priežasčių. Visais atvejais siūlome nenumoti ranka, o skausmo priežastis aiškintis. Skausmas nėra normalu ir jo kentėti nereikia. Anksčiau net turėjome šūkį – „nekentėkite tyloje!“ Netylėkite, aiškinkitės ir sulauksite pagalbos.
 
- Turbūt vienas lietuvių bruožų – kentėti, susiturėti, kitaip tariant, „nešti savo kryžių“...
 
- Tikrai būna tokių pacientų. Įsiminė vienas atvejis: jau Anapilin iškeliavęs garbingo amžiaus mokslininkas, gyvenęs Vilniuje. Jis ilgą laiką gyveno kentėdamas skausmus, to neprisipažindamas net žmonai, kuri taip pat buvo išsilavinusi mokslininkė. Jis užsidengdavo galvą pagalve, kad niekas negirdėtų, kaip vaitoja iš skausmo. Kentėjo kaulų skausmus, kurį sukėlė metastazavęs vėžys.
 
- Nuo rudens skausmų kamuojamus pacientus pasieks naujovė – į namus malšinti skausmo atvyks specialios komandos. Kaip vyks darbas?
 
- Iki šiol pacientus gydyti skausmą priimame ambulatoriškai. Skausmas malšinamas ir paliatyviosios terapijos skyriuose. Pacientus konsultuoju ir skyriuose, koreguoju gydančio gydytojo paskirtą nuskausminimo metodą, nurodau skausmo gydymo kabineto kontaktus – pacientas gali skambinti ar atvykti papildomai.
Kalbant apie pagalbą namuose, kol kas pas pacientus vyksta slaugytojai, kurie malšina skausmą nauju būdu – paskirtomis morfino pompomis. Pacientas, gydęsis ambulatoriškai, į namus išvyksta su morfino pompa, o slaugytojai tenka jį lankyti ir stebėti būklę, kaip sekasi nusiskausminti pačiam. Jį taip pat konsultuojame tiek skausmo gydymo centre, tiek ir telefonu. Nuo rudens į pacientų namus ims važinėti ne tik slaugytojai, bet ir skausmo gydymo komandos. Jos lankys ne tik sunkios būklės gulinčius pacientus, bet ir tuos, kuriems sudėtinga atvykti į gydymo įstaigą. O ir ne kaskart reikia atvykti – užtenka konsultacijos telefonu, kadangi pacientai ir jų artimieji iki tol būna apmokomi. Komandos, dirbančios onkologinių ligų centruose, bus orientuotos dirbti Vilniaus mieste ir aplink.
 
- Skausmo gydytojams nelengva užduotis – sugerti pacientų skausmą... Dažnai lydi slogi nuotaika?
 
- Tiesa. Tačiau yra ir geroji pusė. Kai suvaldai paciento skausmą, jį pamatai visiškai kitaip atrodantį – švytinčiu veidu. Džiaugiasi ir visa šeima. Artimieji skambina padėkoti – tai atperka visas pastangas.

---

Dosjė
1990 m. VU Medicinos fakultete įgijo vidaus ligų gydytojos specialybę.
2004 m. pradėjo dirti VU Onkologijos institute (dabar – Nacionalinis vėžio centras) paliatyviosios terapijos gydytoja.
Drauge su kolegomis kūrė Skausmo komandą VU Onkologijos institute (dabar – Nacionalinis vėžio centras) ir tobulino jos darbą.
2019 m. studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir įgijo skausmo medicinos gydytojos kvalifikaciją.
2006 m. ir 2011 m. stažavosi Lenkijoje pas žinomą paliatyviosios medicinos pradininką prof. Jacek Luczak.
2016 – 2024 m. vadovavo Nacionalinio vėžio instituto (dabar Nacionalinis vėžio centras) Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui.
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos narė.
Lietuvos skausmo medicinos draugijos narė.
Aktyviai dalijasi patirtimi su kolegomis, skaito pranešimus konferencijose, yra kvalifikacijos kėlimo kursų lektorė, moko jaunuosius gydytojus ir slaugytojas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!