- Naujoji ministerijos komanda skaičiuoja pusmetį. Jau susipažinote su sveikatos sistema ir buvusios valdžios pradėtomis reformomis?
 
- Darbai tik įgauna pagreitį. Vos atėjus dirbti negali iškart visko keisti, nes dar neturi reikiamų duomenų. Visų pirma reikia gauti medžiagą ir su ja susipažinti. Ne viskas taip paprasta. Gauta informacija dargi ne visada atitinka realią situaciją. O dirbant kyla vis naujų iššūkių. Pavyzdžiui, dabar stringanti pavėžėjimo paslauga. Dar prieš rinkimus garsiai kalbėjome, kad šią naują paslaugą reikia peržiūrėti. Prieš mėnesį iš Seimo narių gavau pirmųjų signalų, kad pradėjo strigti pacientų registracija pavėžėjimui. O dabar tapo akivaizdu, kad ankstesnės ministerijos vadovybė nebuvo apskaičiavusi nei realių paslaugos apimčių, nei lėšų poreikio. Todėl šiais metais turėjome padengti dalį praėjusių metų išlaidų pavėžėjimo paslaugai, o šiems metams skirtos lėšos pasibaigė net neįpusėjus metams. Dabar ieškome sprendimo būdų bei pinigų ir taip jau suspaustame biudžete.
Didžiausias mūsų politinės komandos posūkis – atsigręžti į regionus. Ten gyvenantys žmonės yra tokie pat mokesčių mokėtojai, turi tokias pačias teises į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir didmiesčių gyventojai.
Vykdama į regionus visuomet pakalbinu pacientus, kaip jie vertina gydymo įstaigą. Jie visi nori paslaugų, gerų gydytojų ir gydymo gyvenamoje vietoje, arčiau namų. Ne visi juk turi galimybę nuvažiuoti pas gydytojus į didžiuosius miestus.
 
- Kokį vaizdą susidarėte keliaudama po regionines gydymo įstaigas?
 
- Vaizdas – itin įvairus. Jį lemia daug veiksnių: situacija priklauso nuo savivaldybės požiūrio į sveikatos sistemą, ligoninių teikiamų paslaugų kokybės, gydytojų ir slaugytojų pritraukimo. Svarbų vaidmenį atlieka ir gydymo įstaigos vadovo požiūris. Nors visų rajoninių ligoninių finansavimas panašus, vienoms pavyksta pasiekti reikšmingą rezultatą, o kitos patiria nuostolių. Taigi problema slypi ne tik „mažoje“ paslaugos kainoje, kaip dažnai girdime. Ne kiekvienas sugeba būti geras vadovas – iš karto galima pajusti, kurio vadovo akys dega entuziazmu, o kurio – ne. Tai rodo, kad būtina stiprinti vadovų kompetencijas ir skatinti gerąją vadybos praktiką, kaip numatyta Vyriausybės programoje, kurioje akcentuojamas žmogiškųjų išteklių pritraukimas ir darbo sąlygų gerinimas sveikatos sektoriuje.
 
- Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška gydytojams moka bene didžiausius atlyginimus šalyje, nors gydymo įtaigos rodikliai kažin ar tai leidžia... Dėl to ligoninės vadovybė netgi turėjo aiškintis praėjusios kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams... Kaip vertinate tokią vadovo taktiką?
 
- Deja, slaugytojų atlyginimai Tauragėje yra vieni mažiausių Lietuvoje. Labai norėtųsi, kad algos kiltų proporcingai visiems medicinos specialistams: tiek gydytojams, tiek slaugytojams, tiek jų padėjėjams. Tauragės ligoninės administracija net 90 procentų pajamų išleidžiama darbo užmokesčiui, likę dešimt – medikamentams ir viskam kitam.
 
- Ligoninių vadovai skundžiasi, kad regionuose norima sunaikinti medicinos sektorių. Gydymo įstaigos tiesiog kovoja dėl skyrių išlikimo.
 
- Bandome ieškoti būdų, kaip į regionus sugrąžinti medikus ir paslaugas. Priemokų naikinimas – pirmas žingsnių šio tikslo link. Kitas – vieneriems metams nukelti du Vyriausybės nutarimai dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos ir kriterijų nustatymo. Tai – vienos iš šešių reformų stabdymas ir peržiūrėjimas. Regionuose tik ir kalbama apie intensyviosios terapijos reikalavimų peržiūrėjimą, šešių šimtų gimdymų ir tūkstančio dviejų šimtų operacijų rodiklių sumažinimą. Svarbiausia, ne skaičiai, o kokybė, ji privalo būti išlaikyta. Šios kadencijos sveikatos politikų siekis – gydymo paslaugas išlaikyti ir teikti visuose rajonuose.
 
- Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas stengiasi, kad jo vadovaujamoje įstaigoje būtų išsaugotas taip reikalingas gimdymų skyrius... Ar vadovo pastangos pasiteisins: jonavietės ir toliau galės čia gimdyti?
 
- Jonavos ligoninei gimdymo skyriaus netekti negresia, kadangi ten dirbama puikiai. Gediminas Ramanauskas – vienas tų vadovų, kurio akys dega. Jis drąsiai atvažiuoja į ministeriją dėstyti idėjų, kaip ir ką įgyvendinti. Bet turime ir kitokių pavyzdžių. Viename mieste vis atsirasdavo skundų dėl nekokybiškai teikiamų gimdymo paslaugų – naujagimių mirčių ir komplikacijų. Atvažiuoja skyriaus vadovė ir prašo: būkite geri, padėkite įtikinti savivaldybę uždaryti tą skyrių. Viena esu ir operuojanti, ir visus kampus laikanti. Naktimis nemiegu, gyvenu nuolatinėje įtampoje: kada paskambins ir teks lėkti į ligoninę. Stresas vargina, o tada atsiranda ir klaidų.
 
- Kaip suprantu, ne visuose rajonuose reikalinga teikti visas sveikatos priežiūros paslaugas?
 
- Visos gydymo įstaigos negali turėti tiek skyrių, kiek turi III lygio ligoninės, kurios veikia didžiuosiuose miestuose. Tai – nerealu ir to nereikia. Tačiau pačios reikalingiausios gydymo paslaugos privalo būti teikiamos regiono gydymo įstaigose. Viskas turi būti pasverta racionaliai: reikalinga ieškoti viduriuko, kiek ir kokių paslaugų tikrai reikia teikti rajonų gyventojams. Kai kurie paslaugų teikimo reikalavimai buvo keliami dirbtinai, kad būtų galima įgyvendinti sveikatos centrų reformą. Dabar turime galvoti, ko iš tikrųjų reikia žmonėms, ką būtina keisti, kad rajono gyventojai gautų paslaugas vietoje – arčiausiai namų, o ne už 100 ar 200 kilometrų. Galbūt – finansavimo modelį? O gal rajono gydymo įstaigos turėtų teikti daugiau terapijos paslaugų? Todėl dabar peržiūrime kriterijus, vadovaudamiesi Vyriausybės programos nuostata skatinti kokybišką ir prieinamą sveikatos apsaugą visiems gyventojams.
 
- Ar buvo verta steigti sveikatos centrus – jau įvertinote, kokią naudą šie duoda?
 
- Žvelgdami iš šalies jau anksčiau supratome, kad, sujungus pirminę ir antrinę grandis, sudaromos prielaidos didinti siuntimų skaičių pas specialistus. Gydymo įstaiga, siekdama uždirbti daugiau pinigų, yra suinteresuota išrašyti daugiau siuntimų. Apie tai kalba ir Valstybinės ligonių kasos vadovas Gytis Bendorius. Tikėtina, išrašant siuntimus gali būti piktnaudžiaujama, bet kol neįrodyta – nesinori nieko kaltinti.
Šiuo metu analizuojame situaciją ir matome, kad siuntimai išrašomi labai nevienodai. Yra tokių privačių gydymo įstaigos, į kurias ateina pacientas turėdamas siuntimą, vieno apsilankymo metu išrašo iki keturiasdešimt įvairių siuntimų. Tokiu būdu privačios įstaigos stengiasi susirinkti kuo daugiau pinigų ir iš Ligonių kasų, ir dar paima papildomai iš pacientų. O viešojoje įstaigoje vidutiniškai vieno apsilankymo metu išrašoma pustrečio siuntimo.
 
- Užsimojote pažaboti priemokas. Vis dėlto pasiguodėte, kad ne viską taip paprasta įgyvendinti, kaip atrodė.
 
- Konservatoriai su liberalais surinko dvidešimt devynis parašus kreiptis dėl teisės išvados – poveikio vertinimo. Taip stengiamasi vilkinti projekto svarstymo procesą. Pirmo įstatymų pataisų svarstymo tikėtina kad šioje pavasario sesijoje jau nebus. Kuo daugiau puolimo, tuo aiškiau jaučiamės darantys gerą darbą. Jei į inicijuojamus pokyčius nesulauki reakcijos, vadinasi, tai nėra itin reikšminga. Šiuo atveju ėmėmės to, ką tikrai reikia daryti – neleisti, kad sveikatos sektorius visiškai pereitų į privačias rankas. Aš, kaip socialdemokratė ir partijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, matau, kad rinkiminę programą parašėme gerai. (Šypsosi.)
Pozityviai nuteikia, kad priemokų naikinimo siūlymo pateikimas sulaukė palaikymo Seime – pritarta 78 balsais, kai užsiregistravusiųjų balsavimui buvo 111. Mus palaikė ne tik valdančioji koalicija, bet ir „valstiečių“ frakcija, europarlamentarai Vytenis Povilas Andriukaitis, Aurelijus Veryga išreiškė palaikymą.
 
- Jaučiate palaikymą iš premjero Gintauto Palucko, kuris neblogai pasikaustęs sveikatos politikoje – anksčiau ėjo vicemero, atsakingo už sveikatos klausimus, pareigas?
 
- Reformų akivaizdoje Ministro Pirmininko palaikymas yra nepaprastai reikšmingas. Siekiame, kad valstybė jos lėšomis draudžiamiems asmenis rastų galimybę mokėti tiek, kiek priklauso. Turime parengę įstatymo projektą, kuris jau pateiktas viešai derinti. Nepaisant to, kad visos lėšos dabar sutelktos į gynybą, mūsų prašymai dideli – sveikatos apsaugos sistemai kitiems metams norime, kad būtų skiriama daugiau nei pusė milijardo eurų. Mūsų toks poreikis, tačiau reikia žiūrėti realiai. Jei gautume bent pusė tiek, būtų didžiulis išlošis. Be sveikatos nebus ir kam ginti šalies.

---

 
Dosjė
Viceministė Nerija Stasiulienė Vilniaus universitete yra įgijusi teisės magistro laipsnį.
N.Stasiulienė turi 20 metų darbo patirtį Sveikatos apsaugos ministerijoje. Karjerą 1997 m. ministerijoje pradėjo nuo vyriausiosios specialistės pozicijos, vėliau tęsė darbus Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojos, Teisės skyriaus vedėjos, Teisės departamento direktorės pozicijose.
N.Stasiulienė taip pat yra dirbusi teisininke Vilniaus miesto savivaldybėje, personalo referente LR Vyriausybės kanceliarijoje, lektore Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Dirbo Seimo kanceliarijoje Seimo nario Juliaus Sabatausko patarėja, o paskutinius ketverius metus iki tampant sveikatos apsaugos viceministre – Seimo pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko vyriausiąja patarėja. Nuo 2024 m. yra Vilniaus miesto tarybos narė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!