Viešasis sektorius vargsta
 
„Vienareikšmiškai atsakyti, ar šis sprendimas yra reikalingas, kol kas dar per anksti. Dabar vyksta negalią turinčių asmenų įdarbinimas valstybėse įmonėse, kurio, tiesą sakant, kaip ir nėra. Tad gali būti per sudėtinga versti tai daryti dar ir privačias įmones. Pirmiausiai reikėtų nustatyti aiškią procentinę įdarbinimo dalį, kurios būtų galima reikalauti iš darbdavių. Tačiau jau dabar valstybiniame sektoriuje matome problemas – šios bus dar sudėtingesnės bandant įtraukti ir privatų sektorių“, – tvirtina V.Bogdanovič.
 
Jis sako, kad pirmiausia reikia pradėti kalbėti apie subsidijuojamą darbą, kuomet žmonėms su negalia būtų skiriamas krepšelis. „Pakeitus darbą, krepšelis sektų paskui žmogų. Dabar gi matome, kad dauguma darbdavių iš privačios darbo rinkos vengia įdarbinti ir išlaikyti žmones su negalia“, – mintį tęsia jis.
 
Pasak sąjungos prezidento, ne itin sėkmingas sprendimo startas matomas vien pažiūrėjus į jau taikomą 5 proc. reikalavimą viešajam sektoriui – jis dažnai yra praleidžiamas pro pirštus.
 
„Ko galime tikėtis iš privataus sektoriaus, jeigu pakankamai neįdarbinama ir viešajame? Vis dar iš tikrai nemažai darbdavių pastebime baimę, ar toks darbuotojas bus jam parankus? Ar nebus, kad jis negalės tinkamai dirbti? Be to, į viešojo sektoriaus pozicijas dažnai įdarbinama pasitelkiant konkursus ir reikalavimus, pagal kuriuos daug žmonių, turinčių negalią, nepatenka į tolesnį etapą, – pabrėžė V.Bogdanovič. – Dažniausiai yra reikalaujama turėti darbo patirties valstybiniame sektoriuje. Jei žmogus negalią turi visą gyvenimą, greičiausiai jis neturi tokios darbo patirties.“
 
Visgi organizacijos prezidentas nusiteikęs optimistiškai. Jo teigimu, pirmiausia reikia aiškiai apžvelgti situaciją ir peržiūrėti reikalavimus: „Nemanau, kad su šiuo sprendimu paskubėta. Tačiau ne iki galo atsižvelgta į klaidas, kurios buvo padarytos viešajame sektoriuje.“
 
Kvotos – būtinos
 
Seimo Asmens su negalia teisių komisija taip pat susidomėjo šiuo klausimu. Jos pirmininkė Indrė Kižienė kalbėjo, jog įvertinus galimus sunkumus bus galima įvesti kvotas.
 
„Palaikyčiau Lino Kukuraičio teikiamą iniciatyvą. Abejones, ar privačių įstaigų įtraukimas pasiteisins, išgirdome, reikės įsigilinti ir peržiūrėti situaciją. Tiesiog reikia sudėlioti saugiklius, atliksime su komanda išsamesnę analizę. Pateiksime siūlymų, bet, manau, kad kvotos yra reikalingos. Pažiūrėsime, kaip tai priims privatus sektorius“, – kalbėjo I.Kižienė.
 
Pasak pirmininkės, verslai turėtų būti pajėgūs į savo gretas įtraukti ir žmones su negalia – daug kas priklauso nuo įmonės vadovų požiūrio.
 
Komisijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad jau šio mėnesio pabaigoje įsigaliojanti direktyva užtikrins, jog darbo vietos būtų prieinamos žmonėms su negalia. „Birželio 28 dieną įsigalioja europinė direktyva – paslaugų pritaikomumas. Tai nėra iš dangaus nukritusi naujovė. Įmonės žinojo ir tam ruošėsi“, – situaciją įvertino I.Kižienė.
 
Visgi sprendimo dar reikės palaukti – dėl kreipimosi į Vyriausybę svarstymas atidėtas iki rudens sesijos. „Asmenų su negalia komisija pradėjo svarstyti šį klausimą. Tačiau projekto rengėjas Linas Kukuraitis pranešė, kad paprašė Vyriausybės išvados, todėl svarstymus teko nutraukti. Kai gausime Vyriausybės išvadą, mums, kaip išvados rengėjams, bus šiek tiek paprasčiau priimti sprendimą“, – teigė I.Kižienė.
 
Laukia Vyriausybės išvados
 
„Sprendimas pasistūmėjo, nes birželio mėnesį teikiami pasiūlymai yra svarstomi skubos tvarka. Šis klausimas reikalauja ne skubos, o atsakingo svarstymo. Pakeitimui reikia bendro sisteminio nutarimo, todėl buvo paprašyta Vyriausybės išvados ir, remiantis ja, rudenį pasieksime svarstymo bei priėmimo stadiją“, – paaiškino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas L.Kukuraitis.
 
Vis dėlto parlamentaras pripažįsta, jog nors įdarbinant žmones su negalia minima galimybė įtraukti ir privatų sektorių, viešojo kvotos dar nėra visiškai išpildomos.
 

„Turime duomenų, kad iš tų kelių tūkstančių viešųjų įmonių, kurios privalo įdarbinti asmenų su negalia, kiek mažiau nei pusė neužtikrina kvotų. Pastaroji idėja Lietuvoje dar tik skinasi kelią, bet ji jau ilgą laiką praktikuojama Vakarų Europos įmonėse kaip sąmoningumo didinimo priemonė. Kvotų sistema reguliariai kelia klausimą, ar dalį darbų, kuriuos dirba žmonės be negalios, galėtų atlikti negalią turintieji“, – atkreipė dėmesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.

 
Pasak jo, Lietuvoje tikrai yra daug žmonių su negalia, kurie turi kompetencijos ir gali ženkliai prisidėti prie įmonių produktyvumo. Deja, dalis jų nėra įtraukiami į darbo rinką dėl visuomenėje egzistuojančių stigmų. L.Kukuraičio teigimu, nereikia galvoti, kad, įvedus kvotas, staiga visi žmonės su negalia bus įdarbinti. Kvotų įtvirtinimas, sako jis, veikia kaip pasiruošiamoji erdvė, kad atsirastų taiklios, rimtos priemonės šalia jau esamų subsidijų.
 
„Viešajame sektoriuje siūloma atsisakyti termino, kad šis pakeitimas veiktų ne penkeriems metams, o nuolat. Kalbant apie privatų sektorių, svarstome skatinamąjį, o ne prievolinį variantą – 5 proc. bus tik rekomendacinė kartelė. Taip pat svarstome, kad „Sodra“ galėtų iš įmonių rinkti duomenis, kodėl nepavyksta pasiekti 5 proc. ribos. Surinkus informaciją dėl asmenų su negalia įdarbinimo galėtume priimti kito lygmens politinius sprendimus“, – aiškino L.Kukuraitis.

---

 
Komentaras
 
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Daiva Ulbinaitė:
 
- Blogiausia, kas galėtų nutikti, jei imtume „darbinti negalią“ vietoje kompetencijos. Darbo vietos negali tapti labdaros objektu – jos turi būti sukurtos, remiantis žmonių gebėjimais ir įnašu į organizacijos veiklą. Turime investuoti į žmonių su negalia kompetencijų plėtrą ir darbdavių švietimą. Vien tik prievolės su bausmių grėsme primetimas nepakeis požiūrio ir nesukurs tinkamos darbo aplinkos bei požiūrio. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!