Įspėja: kentės paslaugų kokybė
 
„Privatus verslas stumiamas iš sveikatos sistemos“, „Lietuva jau pavargo nuo nepamatuotų reformų“, „Nustokite kovoti su privačia medicina“ – tokiomis aštriai kritiškomis frazėmis priemokų naikinimo iniciatyvą komentuoja privataus verslo atstovai, su dideliu nerimu stebintys, kaip nesunkiai įstatymo pataisos skinasi kelią Seime.
 
„Jei valstybė žada padengti visas išlaidas, tegul pažada ir tai, kad niekas niekada nesirgs, – ironizuoja Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius. – Realybėje neįmanoma turėti vienu metu nemokamą, greitą ir kokybišką sveikatos sistemą – valstybės resursai visada yra riboti.“
 
„Norint gauti aukštesnio lygio paslaugą, papildomų finansavimo šaltinių mes tiesiog neišvengsime“, – pritaria didžiausios privačios medicinos paslaugų teikėjos „Meliva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.
 
Jis teigia iš dalies sutinkantis su ministerijos siūlymais: „Iš principo pritariu, kad pirminio ar antrinio lygio konsultacijoms, kur nenaudojama speciali įranga, priemokų galėtų nebūti. Daugelis privačių įstaigų ir dabar jų neima, ir mes neprieštaraujame, kad tai būtų aiškiai reglamentuota.“
 
Pasak jo, visai kas kita – specializuota pagalba: „Žvelgiant į tretinio lygio paslaugas, ten tikrai gali būti skirtingi lygiai, medžiagos, aparatūra. Geras pavyzdys – intraokuliniai lęšiai. Yra bazinis standartas, kuris atlieka pagrindinę funkciją, bet tai nėra aukščiausios kokybės lęšis. Pacientas gali tenkintis ir standartiniu sprendimu, bet jei nori matyti ryškiomis, tiksliai atkurtomis spalvomis be šalutinių efektų, reikalingas aukštesnės kokybės produktas, kurio valstybė šiuo metu neperka“.
 
„Jei bus priimti šie pakeitimai, tai reikš, kad bendras standartas bus sulygintas, ir jis bus žemas“, – įsitikinęs K.Broniukaitis.
 
Pagrindinė problema ta, kad politikos formuotojai į sistemą žvelgia fragmentiškai, ne kaip į visumą, įsitikinęs pašnekovas.
 

„Visumoje tiek privatus, tiek viešasis sektorius stengiasi spręsti tą pačią problemą – gydymo paslaugų prieinamumą. Jeigu turėdamas mažą ir didelį vaiką viską atiduosi didžiajam, ar šeimai dėl to bus geriau? Man liūdna, kad politikos formuotojai bando supriešinti privatų sektorių su viešuoju. Manau, jog reikėtų daugiau galvoti apie pacientą“, – sako didžiausios privačios medicinos paslaugų teikėjos „Meliva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.

 
Pacientai reiškia nepasitenkinimą
 
„Visas sumanymas apaugo tam tikromis interpretacijomis, ir dabar jau niekas nebesupranta to pradinio tikslo“, – kylančias aistras dėl priemokų klausimo komentuoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus, tačiau pripažįsta: imtis veiksmų reikėjo nedelsiant.
 

„Priemokos buvo įgavusios tokį didelį mastą, kad dešimtys ir šimtai eurų iš pacientų būdavo imami kaip papildomi mokėjimai už tai, kas jau sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taip neturėtų būti ir dalis pacientų pagrįstai dėl to reiškia nepasitenkinimą. Šį procesą reikia stabdyti“, – tikina Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

 
Mokėjimai sveikatos sektoriuje, anot jo, nėra savaime blogas reiškinys: „Visiškai nemokamos medicinos turbūt vakariečių pasaulyje neegzistuoja. Yra papildomos paslaugos, ir žmonės už tai galėtų sumokėti – ar patys žmonės, ar draudimas, čia jau kitas klausimas.“
 
Ligoninės vadovo teigimu, viešosioms įstaigoms toks pokytis neturės jokios neigiamos įtakos, o didžiausia nauda galėtų būti į viešąjį sektorių sugrįžtantys medikai: „Mes turėsime šansą susigrąžinti specialistus, kurie dalį darbo laiko skirdavo privačioms įstaigoms. Manau, kad iš to išlošime. Aišku, tai nebus paprasta, nes kažkas jau susikūrė darbo vietą, kažkam jau patinka dirbti mažiau ir uždirbti daugiau.“
 
Medikai pasiruošę emigruoti?
 

„Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda abejoja, kad medikai masiškai grįš į viešąsias įstaigas. Priešingai, jis įžvelgia emigracijos riziką: „Politikų lūpomis skamba, kad vos ne varu suvarys atgal visus dirbti į viešąsias įstaigas. Tokioje santvarkoje Lietuva gyveno prieš 40 metų. Manau, kad ir pati Lietuva, ir šalies medikai jau per daug toli pažengę, kad juos būtų galima per prievartą suvaryti dirbti kažkur, kur mažesni atlyginimai ir prastesnės sąlygos.“

 
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovas sako, kad visos asociacijos narės – tiek privačios, tiek viešosios reabilitacijos įstaigos – SAM siūlymui naikinti priemokas nepritaria, ypač medicininės reabilitacijos srityje.
 
„Siūlomo įstatymo formuluotė draudžia bet kokias priemokas prie paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai reikštų, kad atvykęs į sanatoriją žmogus, gaunantis ambulatorinę reabilitaciją, negalėtų toje pačioje įstaigoje išsipirkti apgyvendinimo ir maitinimo. Tačiau jis galėtų apsistoti už gatvės esančiame viešbutyje ir vaikščioti į tą pačią sanatoriją procedūroms. Tai visiškai absurdiška situacija“, – sako A.Salda.
 
„Vietoje to, kad spręstų viešojo sektoriaus neefektyvumą, darbo organizavimą ir toksišką aplinką kai kuriose įstaigose, valdžia siūlo drausti priemokas. Tai neišspręs esminių problemų, o tik sukurs naujas“, – įsitikinęs jis.
 
Nesutarė ir Seime
 
Dėl ministerijos siūlymo nesutariama ir Seime. Praėjusią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje po pertraukos atmestos Seimo Teisės departamento išvados, teigiančios, kad svarstomas ministerijos projektas galimai prieštarauja Konstitucijai.
 
„Šiuo projektu įstatymo leidėjas riboja sveikatos priežiūros įstaigai teikti paslaugas pagal savo nustatytas sąnaudas ir savo nustatytą tvarką“, – posėdyje teigė Seimo Teisės departamento vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis. Jis pažymėjo, kad pataisos ribotų konkurenciją, o uždraudžiant privačiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai nusistatyti paslaugų ar parduodamų prekių kainas, būtų paneigiama esminė verslo sąlyga.
 
„Konstitucinis Teismas bent keletą kartų aiškiai pasakė, kad pacientas turi teisę ir pareigą rūpintis savo sveikata, ir viena iš tos teisės sudedamųjų dalių yra galimybė pačiam savo lėšomis sumokėti už papildomas paslaugas arba už aukštesnės kokybės paslaugas“, – departamento poziciją palaikė komiteto narė Agnė Širinskienė.
 
„Šiandien nenorėčiau pritarti Teisės departamento išvadai dėl prieštaravimo Konstitucijai, – oponavo kolega Raimondas Šukys. – Toks sprendimas apribotų įstatymų leidėjo diskreciją, kurią pripažino Konstitucinis Teismas. Mes prarastume galimybę diskutuoti, taisyti ir kelti klausimus, kurie jau seniai reikalauja sprendimo. Primenu, kad įstatymo leidėjų iš viso yra 141.“
 
Komitetas nubalsavo, kad priemokų už sveikatos paslaugas draudimas neprieštarauja Konstitucijai. Už tokią poziciją balsavo penki komiteto nariai, prieš – trys, vienas parlamentaras susilaikė.
 
Teisininkas: reformai nepasiruošta
 

Kritikos žeria gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov: „Turiu liūdnai pasakyti, kad, ponai mieli, nežinote, ką darote, bet darote labai blogai.“
„Aš visiškai pritariu principui, kad jeigu valstybė jau kartą sumokėjo už paslaugą iš PSDF lėšų, už tą pačią paslaugą negalima imti papildomų mokėjimų iš paciento. Tačiau pirmiausia turime aiškiai atsakyti į klausimą – ką tiksliai ir už kokias paslaugas valstybė jau sumokėjo“, – pabrėžia A.Rudanov.

 
„Ministerijos atstovai aiškiai kartoja, kad, panaikinus priemokas, pacientams viskas bus nemokama, t.y. viską apmokėtų PSDF. Turiu rimtų abejonių dėl tokių pažadų visuomenei išpildymo. Prisiminkime, kad net ir dabar pacientas, kuris lankosi bet kokioje gydymo įstaigoje, už nemažą dalį paslaugų, medicinos priemonių bei vaistų sumoka priemoką. Pavyzdžiui, valstybė skatina pacientus proaktyviai rūpintis savo sveikata, t.y. dalyvauti profilaktikos programose. Bet šeimos gydytojas profilaktiškai PSDF biudžeto lėšomis gali paskirti tik bendro kraujo, šlapimo, gliukozės ir cholesterolio tyrimus. Visgi profilaktika yra žymiai platesnė sąvoka, negu konkretaus simptomo gydymas, o tyrimai paskiriami ir atliekami siekiant surinkti kuo daugiau ir įvairesnės klinikinės informacijos apie pacientą, jo būklę. Tad praktikoje šeimos gydytojai paskiria atlikti vitamino D, geležies ir kt. tyrimus. Bet šių tyrimų PSDF biudžetas neapmoka. O tada pacientas ir nesupranta. Lyg sakė – viskas bus nemokamai, bet kažkaip taip nėra“, – komentuoja A.Rudanov.
 
Vietoje skubotų sprendimų jis siūlo sistemingą veiksmų planą: „Pirmiausiai turėtų būti atliktas išsamus poveikio vertinimas, kurį parengtų universitetai arba mokslo tyrimų įstaigos. Taip pat būtinas STT antikorupcinis vertinimas, konsultacijos su socialiniais partneriais ir sprendimai, pagrįsti realiais duomenimis bei statistika. Tam tikra prasme turime sveikatos sistemą gydyti taip pat atsakingai, kaip gydome pacientus.“

---

 
Interviu
 
Tai daugiau vadybinės higienos klausimas
 
Interviu su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene:
 
- Jaučiate, kad dėl priemokų klausimo atmosfera jau kaista?
 
- Iš tiesų, klausimas yra aktualus, nes žmones liečia tiesiogiai – visus potencialius pacientus ir šiaip visuomenę, nes visi susiduria su sveikatos paslaugomis ir paslaugų prieinamumo klausimais. Natūralu, kad tema kelia susidomėjimą.
 
- Kokie svarbiausi įstatymo pataisų motyvai?
 
- Matome, kad paslaugų prieinamumas nėra tolygus visiems Lietuvos gyventojams. Aktualus eilių klausimas. Ilgų eilių pas gydytojus specialistus mažinimas yra Vyriausybės prioritetas.
Taip pat norime išspręsti problemą, kai eilės medicininėms paslaugoms gauti apeinamos ne pagal klinikinį, bet pagal finansinį kriterijų – pagalbą gauna ne tie, kuriems jos labiausiai reikia, o tie, kurie turi daugiau pinigų.
Teisės aktuose yra paliktas neaiškumas, jog priemokos yra tarsi neleidžiamos, bet gal ir galima sumokėti už brangesnes medžiagas, priemones ar geresnės kokybės paslaugas – tokio aiškumo ir skaidrumo sveikatos sistemai trūkumas ir yra pagrindinės problemos, kurias siekiame spręsti įstatymo pataisomis. Tai daugiau tokios vadybinės higienos klausimas.
 
- Kokiu būdu, uždraudus priemokas, mažės eilės?

- Mes manome, kad eilių klausimą formuoja keletas veiksnių, ir vienas jų yra žmogiškųjų resursų klausimas – tiek gydytojų ir slaugytojų, tiek medicinos personalo darbuotojai sistemoje, ypač viešajame sektoriuje bei regionuose.
Šiuo metu yra susiformavusi praktika, kad gydytojai tik nedidelę dalį darbo laiko dirba viešajame sektoriuje, o didžiąją dalį – privačiose įstaigose. Suprasdami, kad būtina užtikrinti paslaugų prieinamumą viešajame sektoriuje, siekiame subalansuoti žmogiškuosius išteklius.
 
- Nesijaudinate, kad medikai nenorės grįžti į viešąjį sektorių ir rinksis emigraciją?
 
- Ne, tikrai neturime tokių dvejonių. Manome, kad priemokų mažinimas užtikrins viešojo sektoriaus tvarumą – tai yra vienas iš trijų mūsų žingsnių. Antras žingsnis yra suteikti prioritetą viešojo sektoriaus įstaigoms, sudarant sutartį su ligonių kasomis. Ir trečias – didinti valstybės draudžiamų asmenų įmokas į Privalomą sveikatos draudimo fondą.
 
- Privataus verslo atstovai sako norintys bendradarbiauti, bet tikina jaučiantys didelį sektorių priešinimą.
 
- Priešinimas yra neteisingas, ir jo mes visiškai neformuojame. Visada aiškiai pabrėžiu, kad privatus paslaugų teikimo sektorius sveikatos sistemai yra partneris, ir tos partnerystės santykius svarbu išlaikyti bei puoselėti.
Yra gerų praktikos pavyzdžių, kai pirminėje sveikatos priežiūroje apie 40 procentų visų paslaugų teikia privačios įstaigos, ir joms tenka atitinkama dalis ligonių kasų biudžeto lėšų. Šios privačios įstaigos puikiai funkcionuoja be jokių papildomų priemokų iš pacientų.
Man atrodo, kad priešinimo retorika ateina iš privačių gydymo įstaigų, norint pabrėžti tą atskirtį. Mes visada kalbame apie sąžiningą veikimą bendram pacientų labui, partnerystę ir bendrą taisyklių laikymąsi.
 
- Ar kvietėte privataus verslo atstovus kartu ieškoti bendrų sprendimų?
 
- Turėjome keletą susitikimų ir diskusijų. Kreipėsi privačių sveikatos įstaigų atstovai, kurie norėjo išsiaiškinti situaciją, pasitarti, susitinkame su jais. Bet tie susitikimai yra daugiau nuomonių apsikeitimai, o ne konstruktyvus dialogas.
 
- Teisininkai prieštaringai vertina įstatymo pataisas, vadina jas antikonstitucinėmis.
 
- Rimtai nesijaudiname, nes ruošdami šią įstatymo pataisą konsultavomės su teisininkais ir nematome net tikimybės, kad ši nuostata galėtų kaip nors prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.
 
- Išankstinis svarstymas numatomas birželio 26 dieną. Nuotaikos optimistinės?
 
- Taip, be abejonės. Jo reikšmė galbūt per daug sureikšminta visuomenėje, tačiau išspręsti šį klausimą ypač svarbu.
Sveikatos sistema turėtų būti paremta stipriu viešuoju sektoriumi, o privatus sektorius yra stiprus bei svarbus partneris, padedantis viešajam sektoriui užtikrinti paslaugų prieinamumą. Mūsų požiūriu, tai yra partnerystės klausimas, kurį svarbu išsiaiškinti, subalansuojant interesus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!