Atsisveikino su 23
 
Kaip teigia VLK kancleris Tomas Ragauskas, naujoje organizacijoje bus optimizuotas žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimas.
Nors pristatant reformą buvo tikinama, kad nė vienas darbuotojas nebus atleistas, šiuo metu galutinai aišku, kad iš 280 teritorinių ligonių kasų darbuotojų darbo santykiai šalių susitarimu baigiasi su 23 specialistais.
 
„Su visais buvo tariamasi individualiai, sprendimai priimti sklandžiai, darbuotojams užtikrintos visos socialinės garantijos“, – „Lietuvos sveikatą“ informavo VLK.
 
Leidinio žiniomis, nepasiūlant naujos darbo vietos buvo panaikintos kai kurios administracijoje dirbančių specialistų pareigybės, pavyzdžiui, viešųjų ryšių.
 
Kai kurių darbuotojų pareigos integruotos į atitinkamus VLK padalinius. Kiek darbuotojų nesutiko su naujomis darbo sąlygomis – ligonių kasos neatskleidžia.
 

„Džiaugiamės, kad dauguma darbuotojų sutiko tęsti darbą naujoje struktūroje – tai padės išlaikyti sukauptas kompetencijas ir dar geriau atliepti gyventojų bei sveikatos priežiūros įstaigų poreikius“, – sakė VLK kancleris Tomas Ragauskas.

 
Vadovų pareigos
 
Kokias pareigas po liepos užims buvusių TLK vadovai? „Visiems jiems pasiūlytos lygiavertės vadovų pareigos naujai kuriamuose departamentuose ar skyriuose, – teigė VLK atstovai ir pridūrė, kad visi sutiko su pateiktais pasiūlymais ir tęs darbą organizacijoje, „pritaikydami savo patirtį ir kompetenciją naujoje struktūroje“.
 
Nuo liepos VLK pasipildys trimis ligonių kasų vadovybei pavaldžiais departamentais, kuriems ir vadovaus dalis buvusių TLK vadovų. Departamentų padaliniai veiks visuose regionuose.
Vilniaus TLK direktoriaus pavaduotoja Lina Vitkauskienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, eis VLK Įstaigų priežiūros departamento direktorės pareigas.
 
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, eis VLK Įstaigų sutarčių valdymo departamento direktorės pareigas.
 
Šiaulių TLK direktoriaus pavaduotoja Dalia Miniauskienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, eis turbūt didžiausio – šimtą darbuotojų telkiančio – Gyventojų aptarnavimo departamento direktorės pareigas.
 
Pasiūlymai tenkina
 
Nuo 2015 m. Kauno TLK direktoriaujantis Virgilijus Šiaudikis gavo pasiūlymą nuo liepos būti Kainų skyriaus patarėju. Jis šį pasiūlymą priėmė. „Jokio nepasitenkinimo nejaučiu, viskas ok“, – nedaugžodžiavo V.Šiaudikis, paklaustas, ar tenkina toks variantas. Jis, kaip ir iki šiol, darbuosis iš Kauno, o esant reikalui važinės į Vilnių.
 
Klaipėdos TLK direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, taip pat sutiko su gautu pasiūlymu būti Įstaigų sutarčių Klaipėdos skyriaus vedėja.
 
„Jei buvo toks pasiūlymas ir sutikau, vadinasi, jis mane tenkina. Galėjau ir nesutikti. Tokia galimybė buvo, – konstatavo V.Stasiulienė ir pridūrė, – akivaizdu, kad naujasis darbo pobūdis skirsis nuo ankstesnio.“ Atlygio (mažės, ar liks toks pat) pašnekovė nekomentavo ir teigė, kad tai – konfidenciali informacija.
 
Bendras standartas
 
Kancleris T.Ragauskas teigia, kad reorganizacijos esmė – suvienodinti regionines praktikas, mažinti administracinę naštą sutarčių partneriams, stiprinti kontrolės ir konsultavimo funkcijas.
 
Būsimoji Įstaigų priežiūros departamento direktorė L.Vitkauskienė antrina, kad konsolidacija siekiama vienodesnės, produktyvesnės ir veiksmingesnės praktikos visose srityse, įskaitant įstaigų veiklos priežiūrą. „Įstaigų priežiūros departamentą sudarys penki teritoriniai skyriai ir Ekspertizės skyrius, todėl bus galimybė paprasčiau atlikti rotacinius, įvairesnius tikrinimus ne tik vienoje teritorijoje. Tarpusavyje derintis darbus, planus, tikslus. Ieškoti praktinių bendrų vardiklių esame pradėję gerokai iki konsolidacijos įgyvendinimo fakto, o liepos mėnesį tęsime suplanuotus darbus“, – teigė L.Vitkauskienė.
 
D.Miniauskienė taip pat neabejoja, kad naujoji struktūra padės suvienodinti paslaugų kokybę. „Visi būsime po vienu stogu, darbus atliksime vadovaudamiesi tuo pačiu matymu. Kartais skirtingos teritorinės ligonių kasos gali kiek skirtingai traktuoti net tą patį ministro įsakymą. Bendro departamento buvimas leis užtikrinti metodinį vienodumą“, – patvirtino D.Miniauskienė.
 
Iššūkis –politiniai pokyčiai
 
Vienas sudėtingesnių – Sutarčių valdymo departamentas. Pagal dabartinius skaičius, jame 62 darbuotojai turės dirbti su daugiau nei dviem tūkstančiais sutarčių. Sutikusi vadovauti šiam departamentui A.Čiplienė neslepia – pasiūlymą priėmė ne iškart.
 
„Tikrai svarsčiau. Nebuvo tai iškart priimtas sprendimas. Pirmas dalykas, kuris man rūpėjo, – būsima darbo vieta, – „Lietuvos sveikatai“ pasakojo ji. – Man išties buvo svarbu, ar reikėtų dirbti Vilniuje ir važinėti iš Panevėžio, ar galėčiau likti vietoje.“ Pašnekovei buvo sudarytos sąlygos ir toliau dirbti Panevėžyje. Kadangi departamentas, kaip ir kiti, turi penkis padalinius regionuose, nėra didelio skirtumo, kurioje Lietuvos vietoje bazuosis vadovas.  
 
A.Čiplienė teigia, kad didžiausias iššūkis šiam departamentui bus pasirašyti kitų metų sutartis pagal naujas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, jei šios bus priimtos. Tokiu atveju, pokyčių gali būti tikrai nemažai ir teks užtikrinti, jog darbas vyktų sklandžiai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų.
 

„Kol kas sunku prognozuoti, kokie pakeitimai bus – jei bus panaikintos priemokos – laukia vienokie darbai, jei suteikiamas prioritetas viešosioms įstaigoms – dar kiti dalykai ir taip toliau. Tačiau tai nuo mūsų nepriklauso – situacija yra, kokia yra, o mes prie jos prisitaikysime“, – konstatavo A.Čiplienė, sutikusi konsoliduotoje VLK vadovauti vienam sudėtingiausių Sutarčių valdymo departamentui.

 
Pasiūlymą sutiko džiugiai
 
Tapus departamento vadove iš Šiaulių išvykti nereikės ir D.Miniauskienei. Ji ligonių kasose dirba nuo 2008 m., šešerius metus vadovavo Gyventojų aptarnavimo skyriui. „Todėl pasiūlymas užimti Gyventojų aptarnavimo departamento pareigas man buvo itin džiugus ir malonus įvykis. Ta praktinė patirtis, vidinės virtuvės žinojimas pravers šiose pareigose“, – teigė D.Miniauskienė ir pridūrė, kad šiame darbe naudingas ir anksčiau įgytas socialinės psichologijos bei biomedicinos daktaro išsilavinimas.
 
Nieko nelaukusi pašnekovė jau aplankė bei susipažino su visais penkių regioninių skyrių darbuotojais, aptarė bendrą darbą.
 
„Po truputėlį stebime, kad žmonių, kurie vyksta gyvai konsultuotis į padalinius, mažėja. Šiemet analizavome gyventojų srautus, kai kur koregavome krūvį, norėjome sulyginti atlyginimus. Sutikite, ne visai sąžininga, kai tokią pat algą gauna darbuotojai, kurių aptarnaujamų asmenų kiekis skiriasi tris kartus“, – kalbėjo D.Miniauskienė.
 
„Puikiai žinau, koks įtemptas gyventojus aptarnaujančių specialistų darbas. Retai į mus kreipiasi norintys pasidžiaugti – dažniausiai arba nori ką nors išsiaiškinti, arba yra kuo nors nepasitenkinti sveikatos sistemoje. Ilgai laukiantys eilėse, nusivylę medikų darbu, dantų protezais klientai problemas išsako visokiomis tonacijomis – kartais racionaliai, ramiai, o kartais su didele emocija ir nepasitenkinimu. Bandysime sutelkti jėgas, vieni kitus palaikydami profesionaliai atlikti savo pareigas ir puoselėti gerą atmosferą kolektyvo viduje“, – kalbėjo D.Miniauskienė.
 
Naujos galimybės
 
L.Vitkauskienė teigia, kad vadovauti įstaigų priežiūros departamentui – didelė atsakomybė. „Tačiau pareigų ir funkcijų kaitą laikau natūraliu reiškiniu profesiniame gyvenime. Permainos ir iššūkiai žmonėms padeda pažvelgti į tuos pačius dalykus naujai. Tai naudinga ir pačiam asmeniui, ir įstaigai“, – sako ji.
 
Daug metų Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje ji dirbo tiek su gyventojais, tiek paslaugų prieinamumo ir įstaigų priežiūros srityse. „Teko susidurti su įvairiomis situacijomis, matyti, kas rūpi pacientams, gydymo įstaigoms, kas tobulintina ligonių kasų ir gydymo įstaigų veikloje, sveikatos sistemoje. Kolegoms iš kitų ligonių kasų taip pat. Todėl tikiu, kad tai mums visiems padės kurti pridėtinę vertę vykdant įstaigų veiklos priežiūrą konsoliduotoje ligonių kasoje“, – neabejoja L.Vitkauskienė.
 
„Kalbant apie įstaigų veiklos priežiūrą, didžiausias iššūkis – vienodesnė vertinimo praktika. Tačiau esu tikra, kad sutelkę visų ligonių kasų specialistų per daugelį metų įgytus įgūdžius ir žinias, sklandžiai artėsime prie šio ir kitų išsikeltų tikslų. Juk tobulėti galima ir reikėtų nepaliaujamai“, – užbaigė pašnekovė.

---

 
Tarp kitko
Po reorganizacijos VLK toliau vykdys visas įprastas funkcijas: rengs PSDF biudžeto projektus, sudarys sutartis su gydymo įstaigomis, vaistinėmis, ūkio subjektais, kompensuos sveikatos priežiūros paslaugas apdraustiesiems, prižiūrės sutarčių vykdymą, atliks finansinę analizę ir konsultuos gyventojus privalomojo sveikatos draudimo klausimais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!