Statistika neramina
 
Europos pamatinių žmogaus teisių agentūros tyrimo duomenimis, 37 proc. lietuvių LGBTQ+ asmenų daugiau nei pusę laiko jaučiasi prislėgti ir negatyvios nuotaikos. Net 57 proc. per pastaruosius metus galvojo apie savižudybę, 22 proc. apie ją galvojo dažnai arba visada, o kas penktas – mėgino nusižudyti.
 
„Bendros pasaulinės ir europinės tendencijos rodo, kad LGBTQ+ asmenys turi apie tris kartus didesnę riziką patirti nerimą, depresiją bei galvoti apie savižudybę, palyginti su heteroseksualiais asmenimis. LGBTQ+ asmenys dažnai laikomi viena esminių rizikos grupių patirti psichologinius sunkumus“, – teigia klinikinė psichologė R.Katinaitė.
 
Ji priduria, kad nuolat stigmatizuojami LGBTQ+ asmenys rizikuoja susirgti ne tik psichologinėmis, bet ir fizinėmis ligomis – dėl ilgalaikio streso gali formuotis širdies ir kraujagyslių ligos.
 
Specialistų pasirengimo spragos
 
Nors Lietuvoje dirba nemažai psichologų, pasiruošusių priimti LGBTQ+ asmenis, sisteminių žinių dirbti su specifinėmis jų problemomis neretai trūksta.
 

„Deja, bet Lietuvos aukštosiose mokyklose, kuriose yra rengiami būsimi psichologai, dar stinga dėmesio šioms temoms, nėra studijų dalykų ar jų dalių, skirtų būtent LGBTQ+ temai, nors su šia tema specialistai darbe susiduria dažnai. Dėl to jeigu dauguma specialistų išeina pasiruošę ir pareflektavę savo nuostatas į kitas stigmatizuojamas asmenų grupes, supranta, kaip gali veikti kitos nepalankios patirtys, savistigmatizacijos ir tapatybės paieškų, priėmimo temos vis dar yra tabu daugumai psichologų“, – teigia Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQ+ psichologijos grupės vicepirmininkė ir klinikinė psichologė Rasa Katinaitė.

 
Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQ+ psichologijos grupė bando šią spragą užpildyti organizuodama intervizijų grupes bei kasmetinę konferenciją „LGBTQ+ ir psichikos sveikata“, tačiau šių iniciatyvų sisteminiams pokyčiams nepakanka.
 
„Pastebime, kad čia ateina tik tie specialistai, kuriems tai aktualu, įdomu, arba tie, pas kuriuos apsilanko LGBTQ+ klientai ir iškyla praktinių klausimų“, – sako psichologė.
 
Negali susitapatinti
 
Anot pašnekovės, daugiausiai iššūkių psichologams kyla dirbant su translyčiais bei nebinarinės lyties asmenimis. Šie klientai susiduria su unikaliais sunkumais, susijusiais su jų lyties tapatybe – daugeliui specialistų tokią patirtį suprasti sudėtinga.
 
„Pastebiu, kad psichologams lengviausia dirbti su lesbietėmis ir gėjais. Greičiausiai dėl to, kad su jais lengviausiai pavyksta susitapatinti ir suprasti jų patirtis – meilės jausmas yra universalus dalykas“, – komentuoja R.Katinaitė.
 
„Daugiausiai sunkumų specialistams kyla darbe su translyčiais bei nebinarinės lyties asmenimis. Jiems sunku tapatintis su šiais klientais, sunku suvokti, pavyzdžiui, ką reiškia nesijausti savame kūne, patirti lyties disforiją. Kadangi dauguma specialistų patys nekvestionuoja savo lyties ir turimų įsitikinimų apie lyčių normas, jiems gali būti sunku suprasti translyčių ir nebinarinės lyties asmenų realybę ir mąstymą“, – aiškina klinikinė psichologė.
 
„Taip pat specialistai nerimauja, kad pasakys ką nors klaidingai, paklaus ko nors įžeidžiančio. Psichologai išsako, kad jiems trūksta bazinio supratimo apie sąvokas, skirtumus tarp įvairių tapatybių, galiausiai procesus, kaip vyksta lyties keitimo procedūra, dėl ko jaučiasi nepasiruošę dirbti su LGBTQ+ klientais“, – priduria R.Katinaitė.
 
Žalingos praktikos vis dar egzistuoja
 
Psichologė atkreipia dėmesį į nerimą keliančią problemą – Lietuvoje vis dar nėra teisiškai uždrausta konversijos terapija, nors tarptautinės psichikos sveikatos organizacijos griežtai ją smerkia.
 
„Dalis specialistų vis dar aktyviai taiko įvairias konversijos terapijos formas, pavyzdžiui, bando išmokyti asmenį nekreipti dėmesio į kylantį neheteroseksualų potraukį arba konsultacijų metu aiškina klientui, kad neheteroseksualus potraukis yra patirtų psichologinių ar vaikystės traumų rezultatas“, – pasakoja R.Katinaitė.
 
Tokios praktikos yra itin žalingos, nes prieštarauja moksliniam sutarimui. „Mokslininkai jau seniai sutaria, kad seksualinė orientacija negali būti įgyta ir turėtų būti suprantama kaip genetinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos rezultatas“, – pabrėžia psichologė.
 
Ji įspėja, kad nekvalifikuota psichologinė pagalba gali turėti rimtų pasekmių LGBTQ+ asmenų psichinei sveikatai.
 
„Psichologai, kurie tiki, kad homoseksualumas, translytiškumas ar aseksualumas yra sutrikimas ar nukrypimas nuo normos, kurį reikia ištaisyti, gali stipriai pakenkti“, – įsitikinusi R.Katinaitė.
 
„Konversinės terapijos praktikos yra itin žalingos, nes jų metu LGBTQ+ asmuo pradeda nekęsti dalies savęs, jausti kaltę bei gėdą. Pasitikėdami specialisto autoritetu, jie netgi gali įtikėti, kad šis potraukis yra kažkokios vaikystės traumos patirtis ar neišsivystymo pasekmė ir bandyti jį nuneigti. Tačiau ta nuneigta dalis niekur nedingsta ir gali pradėti reikštis kitais būdais, pavyzdžiui, nerimu, depresija, beprasmybės jausmu, gėda ir kalte ar netgi mintimis apie savižudybę. Taigi vietoje to, kad psichologinės problemos sumažėtų, jos kaip tik suintensyvėja, nes asmuo bando apsimesti tuo, kuo nėra“, – aiškina psichologė.
 
Ji priduria, kad LGBTQ+ asmenys, kurie jaučia gėdą ir save smerkia, dažnai nesugeba kurti sveikų santykių. Jie nesąmoningai sabotuoja ir griauna savo turimus artimus ryšius, dvejoja savo sprendimais ir įsitikinimais.
 
Siūlo konsultuotis ne kartą
 
Psichologė pabrėžia, kad ne visiems LGBTQ+ asmenims reikalinga specifinė pagalba – dažnai į specialistus jie kreipiasi dėl labai bendražmogiškų problemų. Bet kuriuo atveju R.Katinaitė pataria įsitikinti, kad psichologas, kuriam asmuo ketina patikėti savo istorijas, turi tinkamą išsilavinimą. „Nors Lietuvos įstatymai to vis dar neįpareigoja, tačiau tik asmuo, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas, turi pakankamai žinių ir gebėjimų teikti psichologinę pagalbą“, – pabrėžia psichologė.
 
LGBTQ+ asmenims, ieškantiems psichologinės pagalbos, R.Katinaitė pataria visų pirma įsitikinti, kad specialistas turi tinkamą išsilavinimą.
 
„Nebijokite eksperimentuoti ir išbandyti įvairius psichologus. Ne visi specialistai tinka visiems klientams ir ne visi klientai tinka visiems specialistams, nes tarpusavio ryšys ir atitikimas yra itin svarbus“, – pataria ji.
 
Psichologams R.Katinaitė siūlo pripažinti, kad LGBTQ+ klientai geriausiai išmano savo patirtis ir poreikius, todėl specialistams vertėtų atidžiai klausytis ir neprimesti savo nuomonės ar išankstinių nuostatų. Taip pat ji rekomenduoja ieškoti informacijos bei konsultuotis su kolegomis, kai kyla klausimų ar abejonių.
 
„LGBTQ+ psichologijos grupė yra išvertusi Amerikos psichologų asociacijos gaires apie tai, į ką atkreipti dėmesį dirbant su LGBTQ+ klientais, taip pat rengia reguliarias ir nemokamas intervizijas psichikos sveikatos specialistams“, – informuoja psichologė. Šios intervizijos, anot jos, yra puiki ir saugi erdvė kelti klausimus ir gauti atsakymus kolegų rate.

Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 12 tūkst. eurų




Partneriai: