Kalbame su dietologe Kristina Jasmontiene.

- Yra žmonių, besilaikančių nuomonės, kad žuvis, pardavinėjama prekybos centruose, gali būti pavojinga sveikatai. Gal tuomet ją reikėtų visiškai išbraukti iš mūsų meniu?
- Tiesa, kad kai kurių jūrų žuvyse (ypač plėšriose) galima rasti sunkiųjų metalų. Todėl ypač svarbu skaityti etiketes, pasidomėti, kur žuvis pagauta. Suprantama, kad žmonėms kyla rūpesčių ir neaiškumų dėl pasirinkimo. Tačiau bet kokiu atveju bent kartą ar du per savaitę vartojant žuvį pliusų visuomet bus daugiau negu minusų. Apskritai šiandienis maistas, įskaitant ir žuvis, gali būti visoks. Tad teisingas pasirinkimas išlieka labai svarbus. Ypač kai parduotuvėje pasiūla labai didelė. Visiškai atsisakyti žuvies nereiktų, tiesiog svarbu tinkamai išsirinkti.
 
- Žinoma, kad kruopų košės – sveika ir naudinga. Tačiau šios ilgai verda, tad rytais vietoje kruopų kartais pasirenkama dribsnių košė. Toks sprendimas tinkamas?
- Mano galva tai – tik organizacinis klausimas. Yra daug būdų, kaip tą procesą pagreitinti, nekeičiant kruopų į dribsnius. Pavyzdžiui, iš vakaro pamerktos kruopos tikrai greičiai išvirs. Žinoma, dribsniai maistine verte neprilygs neapdorotoms kruopoms. Nors, jei žiūrėtume iš tos pozicijos, kad žmogus priverstas pasirinkti arba dribsnius, arba nieko, tuomet, ko gero, valgyti dribsnių košę geriau. Galima papildyti ją sėlenomis, aliejumi tam, kad būtų šiek tiek sveikesnė.
 
- Ką manote apie mėsos pakaitalų paieškas? Iš tiesų mėsą valgyti ne visai sveika?
- Vegetarizmo idėja visai nebloga, jei kalbėsime apie norą sumažinti per didelį suvalgomos mėsos kiekį. Iš tiesų, mėsos žmonės šalyje valgo per dažnai ir per daug. Tad įvairinti racioną ir stengtis tas pačias medžiagas gauti iš kitų produktų – puiki mintis. Tačiau visiškai atsisakyti mėsos nėra teisinga. Savo maistine verte ir tomis medžiagomis, kuriomis ji yra turtinga ir naudinga, sunku rasti lygiavertį pakaitalą. Todėl kartą ar du kartus per savaitę mėsos valgyti tikrai reikėtų.
 
- Štai visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo vieno gydytojo mintis, kad gerti du litrus vandens per dieną žmogui tikrai nereikia. 
- „Du litrai vandens per dieną“ – sparnuota frazė. Tikrai netiesa, kad kiekvienas turi išgerti du litrus. Išgeriamo vandens kiekis priklauso ir nuo žmogaus ūgio ir nuo svorio. Dviejų metrų ūgio vyras neturi išgerti tiek pat, kiek metro penkiasdešimties smulki moteris. Kiekvienam ūgio centimetrui turėtume skaičiuoti apie dešimt mililitrų skysčių. Tad jei žmogaus ūgis metras septyniasdešimt, per dieną jis turėtų išgerti apie litrą septynis šimtus mililitrų skysčių. Turiu galvoje nekaloringus skysčius: vandenį arba nesaldintas arbatas, kurios neturi būti labai stiprios. Toks kiekis, jei organizmas yra sveikas, nėra didelis iššūkis inkstams. Tai veikia tik sveikatinamai, o ne priešingai.
 
- O jei sultys? Tiksliau, sulčių gėrimas – jis vis dar populiarus, tačiau ar visais atvejais sveikas?
- Sultys atrodytų labai sveikas produktas. Ir tikrai yra žmonių, kurie nesupranta, kodėl negali gerti po dvi stiklines kasdien. Tiesa, kad kyla dviprasmybė: tai – sveika ar ne? Visur reikalingas saikas. Jei šviežiai spaustas daržovių ar vaisių sultis gersime keletą kartų per savaitę, skiesime jas vandeniu – bus sveika. Jei tai darysime kasdien ar net kelis kartus per dieną, tai gali didinti gliukozės kiekį kraujyje, be to, taip gauname kur kas mažiau skaidulų, nei valgytume tiesiog vaisius ar daržoves. Ko gero tai galioja bet kuriam produktui, jei per daug – nėra sveika. Be to, tik valgydami visko po truputį, užtikrinsime, kad mityba bus įvairi, o tai vienas pagrindinių sveikos mitybos principų.
 
- Dažnai kalbama ir apie vaikų mitybą. Jie juk ne visuomet nori valyti tai, kas yra sveika...
- Vaikų mityba neabejotinai susijusi su šeimos, tėvų mitybos įpročiais. Nors vaikų skoniui pataikaujama, ir neretai vaikiškame meniu dominuoja ne itin sveiki produktai. Jei vaikiška pica – būtinai su dešrelėmis, jei mėsa vaikams, tik su bulvytėmis fri. Aišku, teisingesnis požiūris susiformuoja ne iš karto ir koks jis bus, labiausiai priklauso nuo to, kokį pavyzdį vaikas matys šeimoje.