Lietuvoje – tamsūs patiekalai

Paprotys valgyti prie kapų, palikti ant jų duonos, košės, kiaušinių, laistyti juos pienu, medumi, vynu buvo būdingas ne tik mūsų kraštui. Labiausiai paplitęs jis buvo slavų, graikų, rumunų tautose. 

Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje, dar vienas svarbus paprotys per Vėlines buvo pjauti aviną, o jo mėsą išdalyti pavargėliams. Avis ar ožys simbolizavo ritualinę padėką mirusiesiems už jų globą tais metais. Gervėčių lietuviai elgetoms pamaitinti būtinai kepdavo mažų bandelių.

Ant Vėlinių, seniau Perkūnui skirtos šventės, stalo tradiciškai turėjo būti 12 ar bent 9 ritualiniai valgiai. Būdavo gaminami tamsūs patiekalai: būtinai juoda ruginė duona, grikiai, kraujiniai vėdarai, jukos, kleckai, lęšiai, barščiai, šaltienos, mėsos kepsniai, šaltanosiai su aguonomis. Naktį jo reikėdavo palikti ir vėlėms, likusį maistą atiduodavo elgetoms, kad melstųsi už mirusius.

Nors laikantis lietuviškų tradicijų vėlinių naktį vaikščioti niekur negalima (kad nebūtų trukdoma vėlėms, mat jos gali net užpulti), kitose šalyse minimos giminingos šventės pasižymi triukšmingesnėmis tradicijomis, karnavališkumu.

 

Kam skirtas Helovino moliūgas?

Mūsų šalyje vis dažniau ir plačiau spalio paskutinę dieną švenčiamas Helovinas – viena tokių švenčių. Iš anglakalbių šalių tradicijų atėjusio Helovino šaknys – senovinėje keltų Samheino šventėje. Senieji keltai piktąsias dvasias šią naktį gąsdindavo ne tik užsidėdami bauginančias kaukes, bet ir stengdamiesi įsiteikti saldumynais.

Populiarieji ir plačiausiai žinomi šios šventės atributai – išskobti moliūgai su žvake viduje – taip pat, tikima, skirti piktosioms dvasioms atbaidyti. Be to, kartu jie simbolizuoja ir derliaus nuėmimo pabaigą. Seniau vietoj šių daržovių būdavo išdėliojamos išskobtos ropės, burokėliai ar bulvės su žvakėmis. Šventės metu ruošiami ne tik tuščiaviduriai Helovino moliūgų „baisuokliai“, bet ir patiekalai iš moliūgo minkštimo, jo sėklų, moliūgo formos saldainiai ir panašus maistas.

Dar vienas paplitęs Helovino šventės gardėsis – karameliniai obuoliai. Jie būna išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale ir patiekti ant pagaliuko.

Šios šventės atitikmenų yra ir kitų žemynų tradicijose. Antai Afrikoje žinoma Egungun persirengėlių šokio šventė, Pietų Amerikoje – Kausaskančis, o Azijoje – Obon šventė. Pavyzdžiui, jos metu iš pagaliukų japonai padaro kojytes agurkams ir baklažanams ir pastato juos prie namo vartų ar durų. Jie tiki, kad šios prie vandens paliekamos daržovės simbolizuoja karvę ir arklį, kurie padės atjoti artimiesiems iš dvasių pasaulio. Po šventės jos šiukštu nemetamos į vandenį, kad protėviai galėtų lengviau sugrįžti atgal.

---

Receptai 

Avienos ragu

 

Reikės:

500 g minkštos avienos (nugarinės, dubens),

500 g savo sultyse konservuotų pomidorų,

250 g stambių baltų pupelių,

1 didelio svogūno,

3 skiltelių česnako,

1 lauro lapo,

0,5 saliero gumbo,

1 v. š. pomidorų pastos,

1 a. š. prieskonių mišinio „Baharat“,

3 v. š. aliejaus,

druskos, pipirų, kalendros,

petražolių, krapų.

Dideliame kiekyje vandens užmerkiamos pupelės ir paliekamos per naktį. Išbrinkusios pupelės išverdamos. Smulkiai supjaustomas svogūnas, česnakas ir salieras. Aviena nuplaunama, nusausinama, supjaustoma maždaug 3 cm dydžio gabaliukais. Avienos gabaliukai apkepinami aliejuje iki rausvumo. Pabarstoma druska. Įpilama stiklinė karšto vandens ir ant silpnos ugnies aviena patroškinama ant silpnos ugnies, kol skystis beveik išgaruoja. Suberiami svogūnai, česnakai, salierai, prieskonių mišinys „Baharat“ ir maišant pakepinama 2–3 min. Sudedami kubeliais pjaustyti pomidorai, pomidorų pasta ir dar patroškinama 2 min. Suberiamos virtos pupelės, įpilama karšto vandens (jo kiekis priklauso nuo pageidaujamo tirštumo), įdedamas lauro lapas ir troškinama 5–7 min. Baigiant troškinti, avienos ragu pabarstomas pipirais, kalendra. Petražolės, krapai susmulkinami ir užberiami ant avienos ragu. Avienos ragu patiekiamas su virtais ryžiais. Prie avienos ragu tinka marinuoti burokėliai, agurkai, paprika arba šviežios daržovės. Skanaus!

 

Troškinta aviena su mairūnais 

Reikės:

600 g virtos avienos,

3 skiltelių česnako,

1 š. riebalų,

1 š. miltų,

2–3 pomidorų,

pusės stiklinės grietinės,

prieskoninių daržovių (morkų, petražolių šaknų, svogūnų),

prieskonių (druskos, pipirų, mairūnų).

 

Prieskonines daržoves stambiai sutarkuokite (svogūnus smulkiai supjaustykite) ir pakepinkite riebaluose kartu su miltais. Česnakus ir mairūnus sugrūskite su druska ir pipirais. Virtą avieną supjaustykite nedideliais gabaliukais ir suberkite į pakepintas prieskonines daržoves, pridėkite pomidorų, grietinės ir, uždengę indą, troškinkite 10–15 min. Tuomet sudėkite į gerai pašildytą gilesnį pusdubenį, papuoškite. Valgykite su virtomis bulvėmis, troškintais burokėliais, pupomis, biria grikių ar ryžių koše. Skanaus!

 

Kepti avienos šonkauliai

 

Reikės: 

0,5 kg avienos šonkaulių,

žiupsnelio druskos,

1 a. š. maltų juodųjų pipirų,

1 a. š. susmulkintų česnakų,

1 v. š. medaus.

 

Sumaišykite pipirus, druską, česnakus ir medų. Šiuo mišiniu ištepkite šonkaulius. Kepkite 175 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 30 minučių. Taip paruoštus šonkaulius galite kepti ir ant grotelių. Skanaus!