Uogos – itin vertingas maisto produktas, tačiau dietologai įspėja jas vartoti saikingai. Ne vien dėl kaloringumo, bet ir dėl galimo rūgščių pertekliaus, kuris trikdo virškinimą. Uogos šiek tiek mažiau kaloringos už vaisius, bet didesni jų kiekiai pučia pilvą.
 
Mėlynės
 
Šios uogos geriausiai auga drėgnuose spygliuočių miškuose drauge su bruknėmis ir kitais krūmokšniais. Geriausiai jas rinkti liepą ir rugpjūtį. Mėlynės – stiprus natūralus antioksidantas. Jose gausu C ir B grupės vitaminų, mikroelementų, mineralų, karotino. Vitaminas A, kurio mėlynėse yra ypač daug, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo. Mėlynėse yra apie pusantro procento taninų, kurie gydo viduriavimą, ir antocianinų, kurie saugo kraujagysles. Mėlynės sustiprina regėjimą ir sumažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje. Jose gausu kalio, fosforo, kalcio, ypač daug geležies ir mangano. Mėlynėse yra niomirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje ir gali būti vartojamas kaip papildoma priemonė cukriniam diabetui gydyti. Uogos ir jų lapai gydo kolitą, dispepsiją, padeda viduriuojant, netekus apetito, žarnyne paūmėjus puvimo ar rūgimo procesams.
 
Avietės
 
Aviečių Lietuvoje nestinga – tai kirtaviečių augalas. Palankiausias metas jas rinkti yra nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Avietėse gausu C, A, E ir B grupės vitaminų. Kraują gerina uogose esanti geležis, kalio druskos, karotinas, folio rūgštis. Depresiją gydytis padeda uogose esantis varis, cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių mažina beta-C-tosterinas. Avietės, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių ir termiškai apdorotos. Uogose esančios obuolių, citrinų ir kitos organinės rūgštys skatina virškinimą, naikina žalingus žarnyno ir skrandžio mikroorganizmus. Avietės vartojamos nuo mažakraujystės, sutrikus širdies ritmui. Tai natūralus aspirino pakaitalas. Uogos padeda pasveikti nuo peršalimo, gripo, kvėpavimo takų infekcijų, nes skatina prakaitavimą. Gydomųjų savybių taip pat turi lapai bei šaknys. Skani ir labai vertinga džiovintų uogų, lapų ir šakelių arbata.
 
Gervuogės
 
Gervuogės dažnai auga prie upių ir sunoksta vasaros pabaigoje. Jose gausu organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, A ir B grupės vitaminų, ypač daug vitamino C. Nemažai kalio, vario, mangano, flavonoidų, yra sacharozės, gliukozės, fruktozės ir ląstelienos. Gervuogės pasižymi vaistinėmis savybėmis – tinka diabetu sergantiems žmonėms ir norintiems sulieknėti. Gervuogės lapai ir uogos turi šlapimą varantį poveikį, pernokusios uogos veikia kaip laisvinamieji, o neprinokusios – kietina vidurius. Nuovirai vartojami esant inkstų bei kepenų uždegiminiams procesams, gydant virškinamojo trakto ligas. Juodosios miško uogos labai naudingos moterims, nes jų sudėtyje esantys fitoestrogenai palengvina priešmenstruacinio sindromo ir menopauzės simptomus. Gervuogės valgomos tiek šviežios, tiek džiovintos, iš jų spaudžiamos sultys, daromi dietiniai gėrimai, džemai, uogienės, kisieliai, pyragų įdarai.

---

Komentaras

Gydytoja dietologė Rūta Petereit:

- Visos miško uogos naudingos imuninei sistemai. Nuo senovės džiovinamos miško uogų šakelės ir lapai – jos plikomos kaip arbata. Sezono metu rekomenduojama kasdien suvalgyti po saujelę uogų. Jas geriausia rinktis užkandžiams. Nepatartina pusryčių ar vakarienės metu valgyti vien uogas. Tai nėra draudžiama, bet reikalinga įvairovė, nes jos neturi visų reikalingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, baltymų. Visur turi būti saikas, todėl persivalgyti miško gėrybių nerekomenduojama. Jos suteikia pakankamą sotumo jausmą. Pramoniniu būdu šaldomos uogo išsaugo savo naudingąsias savybes. Geriausia uogomis skaninti košę ir varškę, darytis kokteilius. Jų užberti galima ant pyrago ar ledų.

---

Receptai

Trupininis mėlynių pyragas

Reikės:
200 g cukraus,
420 g miltų,
1 arb.š. kepimo miltelių,
ketvirtadalio arb.š. druskos,
220 g šalto sviesto,
1 kiaušinio,
1 citrinos nutarkuotos žievelės ir sulčių,
1 l šviežių mėlynių,
100 g cukraus,
4 arb.š. krakmolo.
 
Sumaišyti cukrų, miltus, kepimo miltelius, druską ir citrinos žievelę. Sumesti gabaliukais pjaustytą sviestą, įmušti kiaušinį ir viską maišyti šakute, kol gausis trupiniai. Pusę tešlos sukrėsti į aliejumi arba sviestu pateptą kepimo skardą ir suspausti. Sumaišyti likusį cukrų, krakmolą ir citrinos sultis, įmaišyti mėlynes. Uogas supilti ant tešlos ir išlyginti. Likusią tešlą sutrupinti ant viršaus. Kepti iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes, kol apkeps paviršius. Ataušinti ir valgyti. Skanaus!
 
Lašiša su gervuogių padažu

Reikės:
Cukraus,
1 raudono svogūno,
druskos,
juodųjų pipirų,
3 valg. š. citrinų sulčių,
imbiero,
250 ml gervuogių uogienės,
0,5 kg lašišos filė,
35 g sviesto.
 
Lašišos filė įtrinkite prieskoniais: druska, pipirais ir cukrumi. Viską apšlakstykite citrinos sultimis. Kepkite žuvį ant grotelių 180 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių. Smulkiai sukapokite svogūną. Ištirpinkite puodelyje sviestą ir suberkite svogūnus. Pakepinkite dvi tris minutes. Įmaišykite imbierą. Nukelkite nuo ugnies ir įmaišykite uogienę. Žuvį patiekite su padažu. Skanaus!
 
Aviečių šerbetas

Reikės:
2 stiklinių aviečių,
pusės stiklinės cukraus,
stiklinės aviečių sulčių,
stiklinės vandens,
citrinų sulčių pagal skonį.          
 
Avietes iki vientisos masės ištrinkite su cukrumi, kai jis ištirps, pertrinkite per sietelį, kad neliktų sėklyčių. Į aviečių masę supilkite vandenį, sultis, pagal skonį įlašinkite citrinų sulčių ir viską išplakite elektriniu plakikliu. Paruoštą tyrę krėskite į plokščią indą ir statykite į šaldymo kamerą. Po 30 minučių, kai krašteliai jau bus sustingę, masę dar kartą išplakite ir vėl dėkite į kamerą. Procesą pakartokite dar keturis kartus – šerbeto masė turi tirštėti, bet nesušalti į ledą. Šerbetą krėskite į kameroje labai gerai atšaldytas šerbeto taures. Puoškite mėtų lapeliu, valgykite iš karto – šerbetas greitai tirpsta. Skanaus!