Gelsvai žalios spalvos, charakteringo žemės kvapo, pikantiško, švelniai karstelėjusio skonio matė - rimta žaliosios arbatos konkurentė. Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė sako, jog matė yra turtinga bioaktyviųjų medžiagų. Vis dėlto didelis šio gėrimo kiekis turi ir kitą poveikio sveikatai pusę.
Manoma, kad matė slopina apetitą, aktyvina metabolizmą, sumažina riebalinį audinį liemens srityje, paspartina riebalų skaidymą.
Tarp arbatos ir kavos
Tonizuojantis, kofeino turintis gėrimas savybėmis šiek tiek primena arbatą, tačiau yra liaupsinamas dėl geresnio skonio ir poveikio. Mat matė neturi žaliajai arbatai būdingo sutraukiančio skonio, tonizuoja tolygiau nei kava, yra gaivesnė.
Tradiciškai gėrimas ruošiamas iš džiovintų paragvajinio bugienio augalo lapelių ir šakelių. Jos plikomos karštu vandeniu specialiame iš ilgmoliūgio vaisiaus pagamintame inde kalabasoje, o siurbčiojama pro specialų vamzdelį bombiliją, kurio gale įtaisytas sietelis filtruoja arbatos lapelių daleles.
„Keli tyrimai nustatė, kad mėnesį kasdien išgeriant apie tris šimtus trisdešimt mililitrų matės, gali sumažėti blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, o su pastaruoju - rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, - sako gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
Turginga sudėtis
Gydytoja J.Parnarauskienė sako, jog matė veikia stimuliuojamai, mat yra turtinga bioaktyviųjų medžiagų, tokių kaip metilksantinai, kofeinas ir teobromidas, kurių taip pat randamos kavoje, arbatoje ar šokolade. „Skaičiuojama, kad vidutiniškai puodelis matės turi apie 85 miligramus kofeino. Tai yra mažiau nei kavos, bet daugiau nei arbatos puodelis“, - paaiškina gydytoja dietologė J.Parnarauskienė.
Anot jos, matė vertinama ir dėl joje randamų karčiųjų komponentų saponinų, pasižyminčių priešuždegiminiu ir cholesterolio kiekį mažinančiu poveikiu. Taip pat gėrimas turtingas kafeolio derivatų ir kitų polifenolių, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu, lemiančiu mažesnę daugelio ligų susirgimo riziką. Matė čia nukonkuruoja žaliąją arbatą.
Nors moksliškai nėra šimtu procentų įrodyta, manoma, jog šis gėrimas gali padėti sumažinti kūno masę ir riebalinio audinio kiekį.
„Tyrimai su gyvūnais parodė, kad matė slopina apetitą, aktyvina metabolizmą, sumažina riebalinį audinį liemens srityje, paspartina riebalų skaidymą. Kadangi matės sudėtyje yra saponinų, taip pat nedideli kiekiai vitaminų C ir E, seleno bei cinko, ji šiek tiek stiprina imuninę sistemą. Taip pat yra duomenų, kad matė esančios medžiagos padeda mažinti gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje bei cukrinio diabeto komplikacijų riziką“, - pasakoja J.Parnarauskienė.
Ne per daug!
Vis dėlto specialistė atkreipia dėmesį, kad dar nėra apskaičiuota, kiek šio gėrimo sveika išgerti kasdien. „Daugelis mokslinių tyrimų, įrodančių matės poveikį sveikatai, atlikti skiriant jos ekstraktą maisto papildų pavidalu arba su gyvūnais. Tad gerųjų savybių bei reikiamo suvartoti kiekio įrodymams trūksta patikimų tyrimų“, - paaiškina medikė.
Be to, kaip ir kiekvienas kofeino turintis gėrimas, taip ir matė vartojama dideliais kiekiais gali sutrikdyti miegą, žmonės gali tapti irzlesni, nepailsėję, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, gali pradėti pykinti.
„Vartojama ilgai ir dideliais kiekiais (litrą du per dieną) arbata padidina riziką susirgti burnos, gerklų, stemplės, skrandžio, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, prostatos, plaučių vėžiu. Ši rizika apie 3-7 kartus padidėja asmenims, kurie rūko ir vartoja alkoholį“, - įspėja dietologė. Antra priežastis, kodėl padidėja rizika susirgti išvardintomis onkologinėmis ligomis – aukšta gėrimo temperatūra. Mat jis dažniausiai siurbčiojamas labai karštas, o tai pažeidžia burnos, gerklų, stemplės gleivinę, todėl vėžinių ląstelių susidarymo tikimybė ir didėja.
Dėl minėtų priežasčių gėrimo atsargiai turėtų vartoti nėščiosios, krūtimi maitinančios moterys ir vaikai.
Matė paprastai ruošiama
Matė žolė atsargiai supilama į kalabasą (nuo pusės iki trijų ketvirčių indo). Kartais dar įdedama kitų augalų skoniui pagardinti (populiaru Paragvajuje).
Paskui indas uždengiamas delnu ir pakratomas, kad žolė susimaišytų, didesnės dalelės nugrimztų, o mažesnės iškiltų į paviršių.
Kalabasa paverčiama į šoną, kad pasiliktų tarpas vandeniui pilti. Pilamas 70–80 laipsnių temperatūros vanduo. Jei temperatūra per žema – matė bus pernelyg karti, jei per aukšta – dings subtilus jos skonis.
Vamzdelis gėrimui – bombilija - dedamas į kalabasos kraštą, į jau sudrėkintą matę. Sudrėkinimui galima naudoti tiek šaltą, tiek šiltą vandenį.
Matė geriama (ispanų kalboje labiau vartojama frazė
tomar mate – „imti matę“) pro vamzdelį. Nuolat įpilama karšto vandens.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: