Mažiau gyvūninės kilmės riebalų 
„Vienas svarbiausių veiksnių norint turėti sveiką širdį – suvartojamų riebalų kiekis, mat būtent jie patekę į organizmą yra atsakingi už kraujagyslių būklę“, – sako gydytoja ir priduria, kad reikėtų žymiai mažiau suvartoti gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų.
 

„Sviestas, riebus pienas, riebūs sūriai ar riebūs rauginto pieno produktai, taukais apkibusi mėsa su odelėmis, rūkyti, riebūs mėsos gaminiai (skilandžiai, dešros), paštetai (juose riebalų nesimato, tačiau ten, deja, pastarųjų dozė nemaža) yra tas „kuras“, dėl kurio vyksta blogieji kraujagyslių sienelių pakitimai“, – vardija gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

 
J.Dobrovolskienė primena, jog suvartotų riebalų perteklius pasilieka organizme, tad juos reikėtų keisti į augalinės, aliejinės kilmės riebalus. „Žinoma, aliejaus neįpilsi nei į dešrą, nei į paštetą, bet jeigu patiekalus ruošiate patys, o ne perkate pusfabrikačius prekybos centre, išeitį visada rasite. Prieš gamindami galvokite, kokiuose patiekaluose gyvūninės kilmės riebalus galima drąsiai pakeisti vertingais aliejais. Pavyzdžiui, kai tik įmanoma, riebią grietinę mainykite į aliejų, kepkite ne ant sviesto, o vėlgi ant aliejaus. Tiesa, svarbu, kad aliejus būtų vertingas, pasižymėtų polinesočiųjų riebalų rūgščių gausa: tiks graikinių riešutų, linų sėmenų, alyvuogių, rapsų“, – sako gydytoja.
 
Kietintiems riebalams – griežtas ne 
J.Dobrovolskienė įspėja, kad šiais laikais daugelio parduotuvių lentynose gulinčių gaminių sudėtyje yra kietintų riebalų. „Blogiausia tai, kad pats produktas gali būti priskiriamas sveikųjų grupei, tačiau jį gaminant visas „sveikumas“ žūsta. Pavyzdžiui, kuo kietesnis margarinas ar tirštesnis majonezas, tuo jis yra mažiau sveikas, mat jo sudėtyje yra kietintų riebalų. Taigi, margarinas turėtų būti grietinės ar dantų pastos tirštumo, bet ne kietesnis. Kietintų riebalų vartojimas neabejotinai skatina kraujagyslių sienelių siaurėjimą“, –  primena dietologė. 
 
Nepamirškite skaidulinių medžiagų
Anot pašnekovės, laikantis kardioprotekcinės dietos, svarbus vaidmuo tenka angliavandeniams. „Kad kraujospūdis būtų normalus, nepamirškite vartoti skaidulinių medžiagų. Maisto skaidulos, kurios lieka nesusmulkintuose grūduose, kruopose, duonos gaminiuose, reguliuoja perteklinio cholesterolio pašalinimą iš organizmo. Taigi, tokių angliavandenių reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 25 gramus per dieną.
 
Druską keiskite į prieskonines žoleles
„Jei kreipiasi žmogus, kuris nori sureguliuoti kraujospūdį, pirmiausia pirštu bedame į „nuodą“ – druską. Nepripraskite prie per didelio druskos kiekio! Jei gamindami galite „sužaisti su skoniu“, taip ir elkitės - druską keiskite įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. O tais atvejais, kai patiekalą tinka gardinti saldžiarūgščiu padažu, rinkitės būtent jį, mat rūgštis daug sveikiau nei druska“, – pažymi J.Dobrovolskienė.
Dietologė priduria, kad racione vertėtų drastiškai sumažinti konservuotų gaminių kiekį. Ir tai liečia ne tik konservuotas daržoves, bet ir fermentinius sūrius, vytintą ar rūkytą mėsą, subproduktų gaminius, mat visų šių produktų pagrindas – didelis druskos kiekis.  

---

 
Verta žinoti
Dietologė sako, kad per savaitę svarbu bent 2 kartus valgyti riebios žuvies: lašišos, tuno, silkės, skumbrės. Žinoma, geriausia jas valgyti šviežias.
Angliavandeniais puikiai aprūpins daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros. Juos rekomenduojama vartoti 5 kartus per dieną ir kaip pagrindinius valgius, ir kaip užkandžius.
 
Vartokite mažai sočiųjų, bet daugiau omega-3 riebalų rūgščių turinčių aliejų: sojų, graikinių riešutų, linų sėmenų, rapsų.
Drąsiai rinkitės tamsių miltų makaronus, viso grūdo košes, rupių miltų duoną.
Pieno produktus rinkitės liesesnius, tas pats galioja ir kalbant apie mėsos gaminius.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!