Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

- Ką karantino metu daryti visiems, kuriems laikas skiepytis? Ar tą galima daryti?
- Tikrai galima skiepytis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra duoti nurodymai esant karantinui užtikrinti tinkamas sąlygas ir galimybes tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vakcinacijai.
Suaugusiesiems dabar itin aktualūs erkinio encefalito skiepai. Oras šyla, erkės tampa vis pavojingesnės ir sunkiau išvengiamos, tad vakcinacijos nuo šios ligos atidėlioti nėra rekomenduojama ilgiau, nei tą nurodo gamintojas. Jeigu, pavyzdžiui, atlikta tik pradinė vakcinacija, per ilgai uždelsus ir atidėliojant, visą vakcinacijos schemą teks kartoti iš naujo. Tai reikš ir papildomas išlaidas, ir ilgesnį laiką be apsaugos nuo erkinio encefalito. Žmonės būtinai turi skiepytis. Juolab kad poliklinikose žmonių srautai dabar tikrai turi būti sumažėję.
Vaikai iki metų skiepijami pagal rekomenduojamų skiepų kalendorių, ir kai kuriuos skiepus pagal nurodomą schemą reikia būtinai gauti tam tikru metu. Pavyzdžiui, nuo rotavirusinės infekcijos, kuri pavojingiausia mažiems vaikams, visi skiepai turi būti atlikti iki 8 mėnesių amžiaus. Šio skiepo pagal vakcinos aprašą nukelti neįmanoma, todėl itin svarbu vakcinacija pasirūpinti laiku. Tas pats galioja skiepijimui nuo meningokokinės infekcijos.
Tam tikrus skiepus galima nukelti mėnesiui, bet tikrai ne visus, todėl atidėti skiepijimą dėl koronaviruso tikrai nerekomenduojama. Įsivaizduokite, kad motina užsikrėtė kokliušu ir lengvai jį gali perduoti vaikui, tad tikrai negalima palikti neskiepytų vaikų.
 
- Kokių atsargumo priemonių turi laikytis vakcinacijos paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos?
- Kiekviena gydymo įstaiga šiuo nepaprastu metu turi nusistatyti vidaus tvarką: paskirti dieną, priėmimo skiepams laikus, kuo saugesnį įėjimą. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų eilių ir atėję vakcinuotis ar revakcinuotis žmonės būtų vieni, nelauktų eilėje su kitais. Ypač svarbu atskirti vaikų ir suaugusiųjų vakcinacijos patalpas. O su vaiku turėtų eiti tik vienas iš tėvų.
Kitas dalykas - gydymo įstaiga prieš skiepijimą privalo atlikti apklausą telefonu, tai yra skambinti skiepytis norinčiam žmogui, vaiko tėvams ir klausti, ar buvo užsienyje, turėjo kontaktą su keliavusiais į kitas šalis, ar nėra tam tikrų simptomų ir panašiai. Tikrai stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma saugesnę aplinką vakcinacijai.
 
- Kokių apsaugos priemonių turi imtis patys žmonės?
- Žmogus turi nekarščiuoti, nekosėti ir nesloguoti. Kitaip tariant, neplatinti jokių savo skysčių į išorę. Be to, einant į gydymo įstaigą būtina dėvėti medicininę arba bent jau savos gamybos kaukę. Vaikams kaukės greičiausiai nepavyks uždėti, bet tuomet reikia vaikui dažnai plauti rankas su muilu ir neleisti liesti veido. Rankas plauti arba bent dezinfekuotis reikėtų ir patiems tėvams. Primenu, kad vaikams spiritinių dezinfekantų naudoti negalima, jiems reikia reguliariai plauti rankas su muilu.
 
- Po vakcinacijos kartais pasireiškia reakcija į skiepą - temperatūra. Kaip atskirti, kad tai yra vakcinos sukeltas organizmo atsakas, o ne pirmieji koronaviruso simptomai?
- Protingiausia būtų skambinti šeimos gydytojui ir konsultuotis su juo. Paprastai po vakcinacijos temperatūra tiek vaikams, tiek suaugusiems gali pakilti per pirmą, daugiausiai iki 48 valandų po vakcinacijos. Jeigu žmogus vis dėlto užsikrėtė koronavirusu, temperatūra taip pat gali būti vienas, o pradžioje ir vienintelis simptomas. Bet įprastai koronavirusui būdinga ūmi aukšta temperatūra ir tuomet iš karto atsiranda papildomi simptomai: sausas kosulys, lydimas dusulio, silpnumas. Mažesniam procentui sirgusiųjų koronavirusu dar pasireiškė gerklės skausmas, sloga, skonio nejutimas.
 
- Mitas, kad vakcinos esą susilpnina imunitetą, vis dar gajus. Antskiepininkai jau tikina, kad šiuo metu pasiskiepijęs žmogus tampa imlesnis koronavirusui...
- Šis mitas niekaip neišnyksta. Asmeniui, kuris skiepijamas, nesuleidžiamas nei virusas, nei bakterija, jis nėra susargdinamas. Paskiepytas asmuo gauna labai mažą sukėlėjo antigeno dalelę ir antigenas tik paskatina imuninę sistemą gaminti antikūnius. Tai žmogaus imuniteto niekaip nesilpnina, jis dėl to niekaip netampa imlesnis jokioms kitoms ligoms. Organizmą daug labiau susilpnina ligos, kuriomis persergama, pavyzdžiui, gripas. Prasirgus juo tikrai susilpnėja imunitetas, bet ne nuo gautos vakcinos.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!