Be panikos
Jeigu vaikui atsiranda pilvo skausmai, pirmiausia reikia įvertinti, intensyvus, stiprus ar silpnas jis, užeinantis ar praeinantis. Jeigu įmanoma, reikia pasikalbėti su vaiku, kad jis pats, kiek įmanoma, apibūdintų skausmą. Verta stebėti, kiek laiko skauda. Duoti nuskausminamųjų vaistų. Tiesą sakant, kelių valandų neužtenka įvertinti, ar tai chirurginės, ar terapinės kilmės skausmas. Pavyzdžiui, apendicitui būdinga klinika išryškėja per parą. Todėl po kelių valandų skausmo atvykus į priėmimo skyrių realiai neįmanoma diagnozuoti apendicito.
 

„Pagrindinė žinutė tėvams apie vaikų pilvo skausmus paprasta: jeigu skausmas dingsta davus vaistų ar vaikas normaliai elgiasi, dėl to tikrai nereikia skubėti į priėmimo skyrių. Vėl jiems pasikartojus, bet ne intensyvėjant galima ramiai registruotis konsultacijos pas pediatrą ar šeimos gydytoją, nes tai greičiausia bus terapinio pobūdžio skausmas, kuomet chirurginė pagalba nereikalinga“, – sako vaikų chirurgijos rezidentas Benediktas Jonuška.

 
Vaistai apendicito nemaskuoja
Pilvo skausmas neretai lydimas ir kitų simptomų: pykinimo, vėmimo, viduriavimo, karščiavimo, vidurių užkietėjimo. Vertinti, pasak gydytojo, reikia visumą. Minėti simptomai gali būti ir sergant apendicitu. Šis yra ūminė diagnozė ir norint sumažini komplikacijų dažnį turėtų būti išoperuotas per pirmas dvi paras nuo skausmų pradžios. Dažniausiai apendicitas gana aiškiai apie save praneša jau per pirmąją parą.
 
„Esant tokiam skausmui ir minėtiems karščiavimo ar vėmimo simptomams, kylant temperatūrai vaiką reikėtų stebėti iki pusės paros, o simptomatikai nelengvėjant jau vykti ir į priimamąjį, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir, jei tai apendicitas, laiku atlikta operacija. Jeigu vaikui skauda dešinėje klubinėje srityje, tai visuomet yra raudona vėliava ir tėvai turėtų būti itin atidūs“, – įspėja vaikų chirurgas ir priduria, jog apendicitas dažniausiai prasideda nuo silpno skausmo. Jis gali prasidėti viršutinėje pilvo dalyje, aplink bambą ir vėliau nukeliauja tik į dešinę klubinę sritį ir skausmas vis stiprėja, ypač judesių metu, kosint. Su kiekviena valanda vaistai nuo skausmo vis mažiau veiksmingi.
 
Pasak B.Jonuškos, pats didžiausias mitas, susijęs su apendicitu, – vaistų nedavimas: „Vis dar atsiranda manančių, kad vaistai nuo skausmo užmaskuos apendicito kliniką, bet tikrai taip nėra. Mums, chirurgams, žinojimas, kad buvo duota vaistų, o skausmai atsinaujino, kaip tik padės diagnozuoti tikrąją jų priežastį.“
 
Simptomai tie patys – ligos skirtingos
Deja, ne veltui sakoma, kad vaikų amžiuje apendicitas turi tūkstantį veidų. Diagnozuoti jį ikimokyklinukams nelengva.
 
„Tikrai būna atvejų, kuomet simptomai rodo apendicitą, tačiau paaiškėja, kad tai yra terapinio pobūdžio skausmai. Dažniausia vaikų pilvo skausmų priežastis yra infekcija – virusinė arba bakterinė. Juos gali sukelti net kvėpavimo takų infekcija ar tas pats COVID-19. Beje, koronavirusas vaikams gali pasireikšti būtent gastroenterologiniais simptomais: pilvo skausmu, vėmimu, viduriavimu, o persirgus šia infekcija pilvo skausmas dar kurį laiką gali kamuoti kaip liekamasis reiškinys. Kodėl taip yra? Todėl, kad vaikų anatomija tokia, jog nemaža dalis limfinio audinio yra žarnų pasaite. Kai pasaito limfmazgiai padidėja, žarnoms judant prasideda ir pilvo skausmas, net ir gana intensyvus, lydimas karščiavimo. Tiesa, tuomet toks skausmas dažniau yra priepuolinio pobūdžio ir pasiduodantis vaistams nuo skausmo“, – sako B.Jonuška.
 
Dar viena pilvo skausmų priežastis – žarnų invaginacija (susimovimas viena į kitą). Ir tai tik dar kartą parodo, kad vaikams pilvo skausmas gali signalizuoti daugiau nei apendicitą, mat žarnų invaginacijos simptomatika taip pat panaši į apendicito. Tiesa, ši būklė dažnesnė vaikams iki trejų metų. Tad vaikui pasiskundus pilvo skausmu, vaikų chirurgas rekomenduoja tėvams nepanikuoti, tačiau atidžiai stebėti simptomus, pernelyg neskubėti, bet ir neuždelsti kreiptis pagalbos pas specialistus.

---

 
Mitas
Mitas ir tai, kad negalima valgyti arbūzo ar kitų sėklų. Kaukazo šalyse, kur arbūzai itin populiarūs ir dažnai valgomi, yra aprašyta atvejų, kuomet kirmėlinėje ataugoje tikrai buvo rasta viena kita sėkla, bet tai labai reta. Paprastai, kol ta sėkla nukeliauja iki kirmėlinės ataugos, ji aplimpa išmatomis ir pasišalina iš organizmo. Tikrai nereikia vengti sėklų, kruopų ar riešutų, tokie atvejai yra absoliučiai vienetiniai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!