Šaltis įtakos neturi
 

„Peršalimas su šalčiu dažniausiai turi mažai ką bendro, – šypsosi šeimos gydytoja Elena Šukė. – Tiesa, labai sušalus gali sumažėti natūralūs mūsų imuniteto barjerai, bet be virusinės infekcijos vis tiek simptomai neatsiranda, šaltis pats iš savęs ligos nesukelia, galbūt tik ją pagreitina.“

 
Atskirti peršalimą nuo kitų ligų kartais ir gydytojui sunku, todėl esant įtarimų, kad tai gali būti kas nors daugiau, atliekami tyrimai. Pavyzdžiui, greitaisiais virusų testais – COVID, gripo, RSV ir kraujo tyrimais siekiama diferencijuoti peršalimą, virusinę infekciją nuo bakterinės infekcijos“, – komentuoja šeimos gydytoja Elena Šukė.
 
Anot medikės, didžiausi peršalimo kamuojamų pacientų rodikliai fiksuojami šaltuoju metų laiku, ypač po atostogų ar švenčių vaikams grįžus į darželius ir mokyklas.
 
„Kai sergame įvairiais peršalimo virusais, mūsų organizme vyksta sudėtingi procesai, skirti kovoti su infekcija ir užtikrinti pasveikimą, – pasakoja vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. – Pirmiausia, peršalimo metu aktyviai dirba imuninė sistema: virusams patekus į organizmą, baltieji kraujo kūneliai, tokie kaip limfocitai ir makrofagai, pradeda juos naikinti. Visa tai lydi natūrali organizmo reakcija – karščiavimas, sloga, kosulys ir bendras silpnumas. Organizmas tiesiog nukreipia resursus į kovą su virusais, todėl energijos kitoms funkcijoms lieka mažiau, tad po ligos dažnas jaučiasi kaip po varginančio darbo.“
 
Karščiavimo, E.Šukės teigimu, bijoti nereikia – tai normalus bet kokios infekcijos simptomas: „Jei karščiavimas nedidelis ir nesukelia itin blogos savijautos, jo ir gydyti nereikia. Jei temperatūra aukštesnė nei 38,5 °C, galima vartoti vaistus nuo temperatūros.“
 
„Gydymas – tik simptominis, tai yra ligos trukmės sumažinti niekaip negalime, galime tik mažinti simptomus įvairiais vaistais: nuo skausmo, slogos, nosies užgulimo, – priduria gydytoja. – Gydymą tikrai gali pasirinkti pats žmogus, puikiai gali patarti vaistininkas, tad paprastos virusinės infekcijos metu gydytojo konsultacija nebūtina. Kaip liaudis sako, peršalimas negydomas praeina per septynias dienas, gydomas – per savaitę. Svarbiausia dažnai plauti rankas ir gerti daug vandens.“
 
Svarbu nenumoti ranka
 
Anot sveikatos eksperčių, po sirgimo ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, kurios yra vienos dažniausių, savijauta kurį laiką gali būti prasta – dažną kamuoja nuovargis, silpnumas, net prakaitavimas.
 
Dažniausiai silpnumas praeina per kelias dienas, savaitę. Persirgus gripu ar ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis sausas ir dirginantis kosulys gali užsitęsti net kelis mėnesius. Taip pat ir vienas pagrindinių peršalimo simptomų – gerklės skausmas. Jis gali būti trumpalaikis arba užsitęsti gerokai ilgiau.
 
„Kosulio priepuolio metu padeda paprasčiausias mėtinis saldainis, taip pat rekomenduojamos inhaliacijos, šiltos arbatos, nes šilti skysčiai ramina sudirgintą gerklę, drėkina gleivinę. Gleivinės uždegimą mažina į gerklę purškiami aliejiniai tirpalai su medetkų aliejumi“, – pataria K.Šnirpūnienė.
 
Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai liga vos pasveikus vėl užpuola organizmą, nes virusai, ypač gripo ar COVID-19, silpnina imunitetą ir sudaro palankias sąlygas pakartotinei virusinei ar bakterinei infekcijai. Sveikatos specialistai nerimauja, kad nemažai sloguojančių, kenčiančių nuo gerklės skausmo ar panašių simptomų žmonių nusprendžia nekreipti į tai dėmesio ir drąsiai grįžta į darbus.
 
„Jei po persirgimo vėl iš naujo pradėjo skaudėti gerklę, kilti temperatūra, o savijauta negerėja, tikriausiai tai bus ne ankstesnės ligos tęsinys, o nauja pakartotinė infekcija“, – komentuoja vaistininkė ir pataria likti namie – saugoti save ir aplinkinius.
 
Padeda vitaminas C
 
Jei žmogui peršalimas kartojasi kelis kartus per metus, išsigąsti nereikia, sako šeimos gydytoja E.Šukė: „Reikia rūpintis sveikata ir visu kūnu: vengti lėtinių ligų, neturėti žalingų įpročių, sportuoti, valgyti kokybišką maistą. Tai – geriausia prevencija. Vitaminai ar papildai, mano manymu, reikalingi tik tokie, kokių žmogui reikia, t.y. randama jų stoka atlikus kraujo tyrimus. Tad profilaktiškai patarčiau tik vartoti omega-3 papildus, o dėl vitaminų pasitarti su šeimos gydytoju, atlikti kraujo tyrimus.“
 
Vaistininkė priduria, kad reikia žinoti, jog vaistiniai augalai neveikia greitai, tad juos geriau vartoti ne tada, kai jau susirgome, o kelis mėnesius su pertraukomis šaltuoju metų laikotarpiu. Prieš vartojant vitaminus ir maisto papildus visada patartina pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininkais, o ne užsiimti savigyda.
 
Vos pajutus peršalimo simptomus gali padėti vitaminas C. Jį keletą dienų rekomenduojama vartoti didesnėmis dozėmis – vaikams iki 1 gramo, suaugusiems 2-4 g. per dieną.
 
„Nors moksliškai yra įrodyta, kad žmogui, kuris neturi vitamino C trūkumo, jis nepadės sustiprinti imuninės sistemos, vitaminas C, veikdamas kaip antioksidantas, gali palengvinti ir sutrumpinti peršalimo trukmę“, – sako vaistininkė.
 
K.Šnirpūnienės teigimu, tuo atveju, jeigu liga užtruko ilgai, po jos galima mėnesį laiko gerti bendrus vitaminus ir taip papildyti atsargas to, ko netekome sirgdami. Tačiau priduria, kad injekcijų, lašelinių šiuo atveju naudoti nerekomenduoja, nebent jas paskyrė gydytojas atsižvelgdamas į ligos sudėtingumą, kraujo tyrimus ir gretutines ligas.
 
Vaistininkės teigimu, žmonėms sergantiems lėtinėmis, ypač kvėpavimo takų, ligomis, rūkantiems, dažnai sergantiems peršalimo ligomis, senyvo amžiaus, visada rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!