Atsako specialistė
Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova:

Skirtingi variantai
- Protarpinis badavimas, dar dažnai vadinamas intervaliniu, yra priskiriamas prie dietų, daugiausia skirtų norintiesiems kontroliuoti kūno svorį. Praktikuojant protarpinį badavimą, maistas gali būti valgomas tik tam tikromis nustatytomis valandomis, o likusias valandas nevalgoma.
 
Yra keletas skirtingų protarpinio badavimo metodų. Pavyzdžiui, 16:8 metodas reiškia, kad kasdien būna šešiolikos valandų badavimo laikotarpis, o įprastiniai dienos valgymai vyksta per per likusias aštuonias valandas. Griežtesnis variantas – 20:4, kai dvidešimt valandų nevalgoma, o tuomet keturios valandos skiriamos valgymui. Taip pat yra 5:2 metodas – tokiu atveju dvi dienas per savaitę griežtai ribojamas maisto kiekis, o kitas dienas valgoma įprastai.
 
Mažiau kalorijų
Tie, kurie išbandė protarpinį badavimą, dažnai tvirtina, kad svoris nukrito net ir neribojant kalorijų. Tačiau iš tiesų, laikantis tokios mitybos, mažiau maisto suvartojama tiesiog savaime. Logiška – jeigu žmogus valgymui turi aštuonias ar vos keturias valandas, jis automatiškai suvalgo mažiau, negu leisdamas sau valgyti nuo ryto iki vakaro.
 
Stebuklo čia nėra ir protarpinis badavimas veikia kaip ir bet kuri kita dieta – mažėjant suvartojamo maisto kiekiui, mažėja ir kūno masė. Tai įrodo ir pernai atliktas mokslinis tyrimas, kuriame dalyvavo trys tiriamųjų grupės. Pirmieji lieknėjo skaičiuodami kalorijas, antrieji taikė protarpinio badavimo metodiką, o likusieji maitinosi įprastai. Po metų, vertinant rezultatus, pirmosios ir antrosios grupės tiriamieji svorio numetė, tačiau nepastebėtas joks ryškus rezultatų skirtumas.
 
Ne tik lieknėjantiems
Protarpinis badavimas padeda išmokti valgyti saikingiau ir tausoti sveikatą, tad yra naudingas ne tik tiems, kurie nori numesti svorio. Remiantis tam tikrais moksliniais duomenimis, šis mitybos būdas leidžia sumažinti antrojo tipo cukrinio diabeto riziką, išvengti degeneracinių nervų sistemos sutrikimų ar net prailginti gyvenimo trukmę.
 
Visgi protarpinis badavimas – gan naujas dalykas, tad kyla ir įvairių prieštaravimų. Kai kurie specialistai įsitikinę, kad šis mitybos būdas visai nemažina cukrinio diabeto rizikos, o skatina insulino gamybą ir šią riziką netgi padidina. Taip pat yra manančių, jog taip maitinantis gali sutrikti medžiagų apykaita, tulžies pūslės veikla ar padidėti visceralinių (vidinių) riebalų kiekis.
 
Tinka ne visiems
Jeigu žmogus yra sveikas, ir nori išbandyti protarpinį badavimą, pokyčių jis gali imtis ir savarankiškai. Tačiau tie, kurie turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ar ligų, turi būti kur kas atidesni ir pasitarti su gydytoju. Protarpinis badavimas nerekomenduojamas, jeigu kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 18,5, jeigu žmogus kenčia nuo valgymo sutrikimų, serga pirmo bei antro tipo cukriniu diabetu ar geria kraują skystinančius vaistus.
 
Nesvarbu, ar tai protarpinis badavimas, ar kitas mitybos būdas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš ko susideda gaunamos kalorijos. Galima laikytis protarpinio badavimo ir per dieną suvalgyti po kelis gabalus torto, tačiau tai toli gražu nebus organizmui naudingas pasirinkimas. Reikia rinktis įvairų, subalansuotą maistą.

---

Verta žinoti
Intervalinis badavimas skatina šlakų ir toksinų pasišalinimą iš organizmo, gerina budrumą ir gebėjimą išlaikyti dėmesį. Šis mitybos būdas taip pat gali paskatinti spartesnę ląstelių regeneraciją, apsaugoti nuo senatvinės demencijos, infarkto, insulto, vėžio ir net gydyti II tipo cukrinį diabetą. Tam, kad būtų galima tikėtis tokių rezultatų, badavimo laikotarpis turėtų trukti ne mažiau kaip 10 – 12 valandų per parą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!