Dažniausiai alergiški žiedadulkėms
 

„Pavasarį labiausiai pasireiškia alergija medžiams – beržams, lazdynams ir alksniams. Tuomet pacientai skundžiasi alergine sloga: čiauduliu, nosies niežuliu, nosies sekreto tekėjimu, nosies užgulimu. Taip pat gali atsirasti akių paraudimas bei niežėjimas. Kai kuriems asmenims gali pasunkėti kvėpavimas, paūmėti bronchų astma. Kol kas sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių vieni alergijas išgyvena daug sunkiau nei kiti, tačiau pastebėta, kad nuolat ar dažnai kontaktuojant su alergenu, alergijos simptomai yra linkę stiprėti“, – kalbėjo gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Laura Tamašauskienė.

 
Alergologė teigė, kad į simptomus nereikėtų numoti ranka – alergijos gydomos tiek simptominiais vaistais, tiek ir ligos eigą veikiančia alergenui specifine imunoterapija: „Alergenų specifinė imunoterapija gali sumažinti arba visai panaikinti simptomus kitą ar dar kitą sezoną. Pastebima, kad alergijos dažniausiai prasideda vaikystėje ar jaunystėje, o vyresniame amžiuje, ypač sulaukus 50 metų, dažnai silpnėja, nors tai – individualu.“
 
Simptomai, anot pašnekovės, neapsiriboja fiziniais negalavimais. Kai kurie žmonės dėl sunkesnių alergijos sukeltų simptomų sunkiau įsitraukia į įprastą gyvenimo ritmą.
 
„Kai kalbama apie alergijas, minima „bėganti“ nosis ar čiaudulys, tačiau kai kurie žmonės gali jausti nuovargį, mieguistumą, jiems tampa sunku dirbti, mokytis, įsitraukti į įprastą gyvenimo ritmą. Be to, negydomos alergijos gali komplikuotis – formuojasi bakterinės ar virusinės nosies, ausų, apatinių kvėpavimo takų ir akių infekcijos, – teigė alergologė. – Taip pat sergant alerginiu rinitu ir jo tinkamai negydant didėja astmos rizika. Nors lengvi, epizodiniai simptomai paprastai nesukelia rimtų komplikacijų, net ir tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad jis patvirtintų alerginės ligos diagnozę, aptartų alergeno vengimo strategijas bei parinktų tinkamiausią gydymą.“
 
Paklausta, ar būtina atlikti alergijos testą profilaktiškai, L.Tamašauskienė atsakė, kad to daryti nereikia, tačiau pajutus alergijos simptomus ar prieš pradedant gydymą alergenų specifine imunoterapija, būtina įvertinti paciento būklę. Pagrindinė gydytojos rekomendacija – atlikti alergijos tyrimus, kai pacientas pajaučia pasikeitusius simptomus, pavyzdžiui, jei jie pasunkėja, trunka gerokai ilgiau nei įprastai, atsiranda kitu metų laiku nei anksčiau.
 
Pirmiausia vaistai
 
„Pačioje pradžioje, kai pasireiškia alerginės slogos ar jautrių akių simptomai, vartojami geriamieji antros kartos antihistamininiai vaistai. Jie gali būti vartojami tiek pajutus simptomus, tiek profilaktiškai“, – kalbėjo L.Tamašauskienė.
 
Gydytoja aiškino, kad pasireiškus intensyviems simptomams šeimos gydytojas ar specialistas imasi antro žingsnio ir paskiria vaistų tiesiai į nosį. Dažniausiai tai yra vietinio poveikio gliukokortikoidai.
 
„Pasireiškus į alergiją panašiems simptomams visada rekomenduojama apsilankyti pas specialistą, kad jis patvirtintų, ar žmogus tikrai serga alergine liga. Jei taip, kokiems augalams ir jų žiedadulkėms ar kitiems alergenams pacientas yra įsijautrinęs. Tik tuomet galima skirti optimalų gydymą ir spręsti dėl ligos eigą veikiančios alergenų specifinės imunoterapijos. Toks gydymas trunka 3-5 metus, skiriamas po liežuviu arba suleidžiamas po oda. Siekiama pasiekti imuninės sistemos toleranciją, kad alergijos simptomai sumažėtų arba išnyktų“, – sakė L.Tamašauskienė primindama, kad alergenų specifinės imunoterapijos poveikis yra individualus.
 
Tačiau ne visi žmonės noriai keliauja pas gydytojus. Alergologės teigimu, siekdami nuraminti simptomus, jie verčiau renkasi alternatyvias priemones – vartoja maisto papildus, probiotikus ar vitaminą D: „Tai kol kas yra tik mokslininkų tyrinėjimo objektas. Patikimų, aiškių rekomendacijų šiuo klausimu kol kas nėra, todėl nėra ir garantijos, kad pavyks išsiversti be vaistų.“
 
„Įdomus faktas: per pandemiją žmonės pastebėjo, kad alergijos simptomai vaikštant lauke su kaukėmis sumažėjo, jie jautėsi gerokai geriau. Žmonėms yra siūloma ir kitų neinvazinių apsaugos būdų – rekomenduojama grįžus iš lauko išsiplauti nosį jūros vandens tirpalu, pasikeisti rūbus, nusiplauti veidą, kad žiedadulkių nenuneštų į namus. Taip pat vėdinti kambarius po lietaus, kai nėra vėjo. Aišku, šios priemonės nėra šimtu procentu efektyvios, bet gali sumažinti simptomų intensyvumą“, – patarė L.Tamašauskienė.
 
Simptomų tik daugės
 
„Oficiali statistika pasaulyje rodo, kad įvairių alergijų dažnis didėja. Kokios to priežastys? Priežasčių gali būti kelios. Higienos teorija teigia, kad gyvename pernelyg steriliai – dėl to imuninė sistema nukreipiama į nekenksmingus aplinkos veiksnius. Daug kalbama apie vitamino D stoką, žarnyno mikrofloros pokyčius, kurie yra siejami su vakarietišku gyvenimo būdu. Taip pat stebimas klimato atšilimas – dėl šios priežasties medžiai žydi ilgiau, o žiedadulkės gali būti atpučiamos net ir iš kitų, šiltesnių šalių. Ilgėjantis žydėjimo sezonas reiškia ilgiau trunkančius simptomus. Ir, žinoma, prisideda genetiniai veiksniai“, – aiškino L.Tamašauskienė.
 
Nors genetiniais tyrimais nustatyti alergijų dar negalime, svarbu stebėti simptomus. Medikė pabrėžė, kad alergijos testas atspindi tik tuo metu esamą žmogaus jautrumą, kuris laikui bėgant gali kisti.
 
„Svarbu prisiminti: jeigu žmogui pasireiškia alergija, kyla didelė tikimybė, kad po kelių metų alergenų tik padaugės. Vis dėlto, pacientai ir patys pastebi pakitusius simptomus, pavyzdžiui, anksčiau alergija pasireikšdavo tik ankstyvą pavasarį, o po kelių metų jau ir gegužę, ir birželį“, – kalbėjo alergologė.
 
Alergijų stebėjimui gydytojai rekomenduoja pasitelkti ir skaitmenines priemones. „Rinkoje veikia programėlės, kurios prognozuoja žiedadulkių koncentraciją ore. Tai priklauso ir nuo vėjo, ir nuo lietaus, ir netgi nuo oro užterštumo kietosiomis dalelėmis koncentracijos. Programėlėse pacientai taip pat gali kasdien žymėti, kaip jaučiasi. Tai padeda ir pacientams, ir alergologams priimti sprendimus dėl gydymo. Pacientai noriai naudoja tokias programėles, dažnai atsisiunčia jau vizito pas gydytoją metu“, – teigė L.Tamašauskienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!