Kariaujam su penkiamečiu sūnumi dėl planšetės ir telefono. Kaip įmanoma stengiamės riboti laiką. Norėčiau išgirsti specialistų nuomonę, nuo kada galima leisti naudoti šiais įrenginiais?
Karina, 34 m.
Nors pagal tyrimus išmaniuosius įrenginius šiuo metu turi vis jaunesni vaikai – amžiaus vidurkis siekia apie dešimt metų, pradinukams jų pirkti nerekomenduotina.
Interviu su specialiste
Psichologė psichoterapeutė Kristina Paradnikė:
.jpg)
-
Kelerių metų vaikui jau galima leisti turėti išmanųjį telefoną?
- Nors pagal tyrimus išmaniuosius įrenginius šiuo metu turi vis jaunesni vaikai – amžiaus vidurkis siekia apie dešimt metų, pradinukams jų pirkti nerekomenduotina. Pavyzdžiui, Bilas Geitsas savo vaikams išmanius įrenginius leido naudoti tik sulaukus keturiolikos.
Jei visgi jau svarstote, ar leisti vaikui turėti išmanųjį telefoną, atsakykite sau į klausimus – ar vaikui užteks atsakomybės turėti tokį įrenginį? Ar jis pakankamai savarankiškas, nėra užmaršus, gal dažnai pameta daiktus, taip pat ir vertingus? Ar vaikas geba pranešti, kada ir kur išeina, kurią valandą grįš, pasirodo kur reikia tada, kai pažadėjo? Ar jums reikia nuolat palaikyti ryšį su vaiku dėl saugumo (pavyzdžiui, dėl to, kad ilgai būna ne namuose, savarankiškai vyksta į būrelius ir panašiai)? Ar vaikas gebės telefoną naudoti išmintingai ir gebės nesinaudoti juo pamokų metu? Ar pavyks riboti laiką, praleidžiama „įlindus“ į telefoną?
-
Kas tėvelius galėtų pristabdyti priimant šį sprendimą?
- Pačios technologijos savaime nėra blogai – telefonas yra bendravimo, pramogų ir gali būti net ir edukacijos prietaisas. Tačiau didelė problema yra tai, vaikai per daug laiko praleidžia su išmaniaisiais įrenginiais rankose ir tą laiką tėvams sunku riboti. Deja, telefonas pakeičia realų bendravimą su žmonėmis – kartais vaikai tiek atsitraukia nuo realaus pasaulio, kad pamiršta pavalgyti, ką jau kalbėti apie namų darbų ruošimą ar vaikams taip reikalingą fizinį aktyvumą.
Kitas pavojus – elektroninės patyčios. Jos yra sunkiai sprendžiamos, gali būti žiaurios. Apskritai tyrimai rodo, kad kuo daugiau laiko mažamečiai praleidžia socialiniuose tinkluose, tuo didesnė emocinių sunkumų tikimybė vėlesniame amžiuje. Beje, darbe esu susidūrusi su atvejais, kai vaikai žaidžia amžiaus neatitinkančius žaidimus planšetėje ar telefone ir po to išgyvena nerimą, sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus.
-
Esama privalumų, kodėl šis įrenginys vaiko rankose turėtų atsirasti anksčiau?
- Vienas pliusas – vaikas būtų lengvai pasiekiamas. Kita vertus, ar daug būna situacijų, kad vaikas būtų visiškai nepasiekiamas ir be suaugusiųjų priežiūros? Jei vaikas yra pakankamai atsakingas ir sąmoningas, telefonas gali tapti būdu susisiekti su bendraamžiais žinutėmis ar skambučiu. Bet ar aštuonmečiui, dešimtmečiui tam reikia „Facebook“ ar „Instagram“ paskyros – stipriai abejočiau. Iš dalies išmanus įrenginys gali būti naudingas ir tuo, kad vaikai kalbasi bei aptarinėja žaidžiamus žaidimus, tai yra žaidimai telefone gali būti priemone „neatsilikti“ nuo aktualijų. Vis dėlto sureguliuoti, ko ir kiek turėtų žaisti vaikas, gali būti ypač sudėtinga. Liūdina, kad yra tėvų, kuriems „patogu“, kai vaikas įlindęs į telefoną, nes tuomet vaikas „neprisidirba“, yra kažkur saugus netoliese, bet ir netrukdo tėvams užsiimti savo reikalais. O dažnai tie reikalai būna... tas pats išmaniojo įrenginio naudojimas.
-
Ką daryti, jei neturintys išmaniojo telefono vaikai mokykloje dėl to patiria patyčias spaudimą?
- Tokių situacijų gali pasitaikyti. Elgtis reikėtų kaip ir bet kurių kitų patyčių atveju – palaikyti vaiką, išklausyti, parodyti supratimą ir jokiu būdu nepulti kaltinti savęs ir vaiko. Kartais (pasitarus su vaiku!) verta pasikalbėti ir su klasės auklėtoja, mokytojais. Vertėtų pasidomėti, ar mokykloje yra vykdomos patyčių prevencijos programos ir ar į jas yra įtrauktas tokių situacijų sprendimas, lygiai taip pat ar mokykla turi strategijas, kaip spręsti elektroninių patyčių situacijas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: