Visuomenės sveikatos kongrese – dėmesys savižudybių prevencijai

Aigustė Tavoraitė
2017-11-20
Prieš savaitę savaičių vykęs  Visuomenės sveikatos kongresas – pirmas tokio masto visuomenės sveikatos specialistus sutelkęs renginys. „Tikimės, tai gera treniruotė prieš kitais metais Vilniaus visuomenės sveikatos biuro minimą dešimties metų veiklos jubiliejų. Tuomet galbūt surengsime ir tarptautinę konferenciją“, – sakė konferenciją atidaręs laikinai Vilniaus visuomenės sveikatos biuro (VVSB) vadovo pareigas einantis Kęstutis Štaras.
 
Visuomenės sveikatos kongrese – dėmesys savižudybių prevencijai
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vienas tikslų – paskleisti visuomenei žinią, kad paprastas pokalbis gali išgelbėti gyvybę.

Sutelkė po vienu stogu
Konferencijos metu siekta aprėpti kuo daugiau visuomenės sveikatos sričių – nuo vaikų iki garbaus amžiaus žmonių. Dalyviai galėjo rinktis iš keturių sekcijų, skirtų psichikos sveikatai, darbuotojų sveikatos stiprinimui, fizinio aktyvumo skatinimui, visuomenės sveikatos aktualijoms. VVSB duomenimis, iš anksto užsiregistravo 450 dalyvių. 
 
„Anksčiau renginius darydavome atskiroms grupėms, šįkart pavyko viską sutelkti po vienu stogu. Nes kai kalbame apie visuomenės sveikatą, integruojame viską: savižudybių prevenciją, fizinį aktyvumą, taisyklingą mitybą, emocinę ir darbo higieną“, – kalbėjo VVSB direktoriaus pavaduotojas Povilas Kasperūnas.
Kongrese gerąja patirtimi dalijosi ne tik sostinės, bet ir kitų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojai bei kviestiniai lektoriai iš kitų institucijų. 
 

„Džiugu, kad yra vis daugiau norinčiųjų dalyvauti biuro organizuojamuose renginiuose. Jaučiame, kad esame reikalingi“, – sakė VVSB direktoriaus pavaduotojas Povilas Kasperūnas.

 
Biurai įtvirtina pozicijas
Ilgą laiką su VVSB bendradarbiaujančio ir konferencijos partneriu tapusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas pabrėžė tiek teorinę, tiek praktinę tokio renginio naudą. „Kongresas paliko didžiulį įspūdį – įsitikinome VVSB pajėgumu, pamatėme realius nuveiktus darbus, galėjome pajausti, kokiomis aktualijomis ir visuomenės sveikatos problemomis „kvėpuoja“, kokie rezultatai pasiekti, kas dar laukia. Toks renginys tik įrodė, kad visuomenės sveikatos biurai įgauna tvirtas pozicijas, jie gali tiek tarnauti visuomenei, tiek būti svari parama Sveikatos apsaugos ministerijai“, – sakė Visuomenės sveikatos instituto direktorius.
 
Pasak jo, tokia konferencija prisideda ir prie visuomenės sveikatos specialisto prestižo kėlimo. „Mes, specialistai, nuolat matome biuro veiklą, tačiau dar svarbiau, kad žmonės aktyviai įsitrauktų, naudotųsi jų siūlomomis paslaugomis. Reikia dar daugiau viešinimo, visą tą laiką nuo kongreso ligi kongreso“, – sakė R.Stukas. Jis pridūrė, kad darbų tęstinumas akivaizdus – pertraukų metų virė gyvos diskusijos tarp biurų darbuotojų, planai, kaip pasidalyti patirtimi. 
 
Pokalbis gali išgelbėti gyvybę
Išskirtinį dėmesį VVSB skiria psichikos sveikatai – šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo savižudybių prevencijos ASIST ir „safeTALK“ mokymus. Pastarieji buvo surengti ir konferencijos metu. Šie mokymai vieninteliai Lietuvoje atitinka aukščiausius tarptautinius standartus ir yra Vilniaus miesto savivaldybės 2016–2019 m. savižudybių prevencijos strategijos dalis. „Pradėjus įgyvendinti savižudybių prevencijos programą Vilniuje, viena vertus, jau padaryta labai daug, kita vertus – dar per mažai. Svarbiausia, kad šis klausimas pajudėjo iš mirties taško. Lietuvoje, išskyrus Kupiškio rajoną, kuriame situacija buvo kritinė, sisteminė savižudybių prevencija nebuvo įgyvendinama. 2016-2017 m. Vilniaus mieste sukurtas ir diegiamas savižudybių prevencijos algoritmas, kuris nusako kaip turi reaguoti institucijos, įkurtas visą parą paslaugas teikiantis skubios pirmos psichologinės pagalbos centras, nuolatos vyksta mokymai specialistams bei visiems Vilniaus miesto gyventojams“, –  vardijo P.Kasperūnas. 
 
Reguliariai vykstantys dviejų lygių savižudybių prevencijos mokymai yra viena iš Vilniaus miesto savižudybių  prevencijos dalių. „SafeTALK“ – tai plačiajai visuomenei skirti 4 val. trunkantys mokymai. Jų metu asmenys įgyja įgūdžių atpažinti rizikos ženklus ir nukreipti asmenį į pagalbos teikėją. ASIST mokymai skirti profesionaliems pagalbos teikėjams – psichologams, psichiatrams, gydytojams, socialiniams darbuotojams, emocinių linijų savanoriams ir trunka dvi dienas. Mokymuose asmenys įgyja įgūdžių suteikti pirmąją būtinąją pagalbą suicidinę riziką patiriančiam asmeniui“, – aiškino VVSB direktoriaus pavaduotojas.
 
Jis pabrėžė, kad maždaug 30 pasaulio valstybių šie mokymai veikia kaip nacionalinės programos. „Pas mus tai kol kas įgyvendinama tik Vilniaus mieste. Tačiau ir kiti miestai ima tuo domėtis, Kaune programa taip pat pradėta įgyvendinti. Mūsų tikslas – šiemet apmokyti 2500 Vilniaus gyventojų ir toliau plėsti mokymus. Jie yra nemokami, tad jau dabar norinčiųjų yra daugiau nei galime sutalpinti“, – kalbėjo pašnekovas. 
Apibendrindamas įvykusi kongresą P.Kasperūnas pridūrė, jog vienas biuro tikslų – paskleisti visuomenei žinią, kad paprastas pokalbis gali išgelbėti gyvybę: „Norime pakeisti stereotipus apie savižudišką elgesį, parodyti emocinės savijautos tiesioginį ryšį su fiziniu aktyvumu, valgymo sutrikimais. Kad savižudybių prevencija būtų dar efektyvesnė, reikia visų institucijų atvirumo ir noro keistis. Ta proga gruodį vyks ir Savižudybių prevencijai skirta konferencija.“
 
Toliau plės psichologinės pagalbos prieinamumą
Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovo Mariaus Stričkos pastebėjimu, įgyvendinant savižudybių prevencijos programą itin svarbus sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. „Įstaigos pradėjo tarpusavyje labiau bendradarbiauti, orientuotis į žmogų, kad padėjusią savižudybės riziką turintis asmuo nebūtų paliekamas vienas. Net ir nesuveikus sistemai, nepuolama nieko kaltinti, operatyviai ieškoma klaidų“, – kalbėjo pašnekovas.
 
Šiuo metu vyksta kitokio lygio darbai: užsiimama statistika, reguliariai susitinkama su atvejo vadybininkais, poliklinikų psichologais ir pan. „Kol kas viskas sutelkta sostinėje, tam ir pakankamas finansavimas buvo skirtas. Tačiau intensyviai dirbame ir nacionaliniu mastu. SAM yra pažadėjusi, kad iki metų pabaigos bus paleistas bendrasis algoritmas. Mūsų biuro užduotis – parengti psichosocialinio vertinimo aprašą, t.y. jeigu žmogus pateko į ligoninę po mėginimo nusižudyti, privaloma tvarka, kad jam turi būti ne tik suteikta medicininė pagalba, bet ir atliktas psichosocialinis vertinimas“, – kalbėjo M.Strička.
Jis pasidžiaugė, kad valstybė rimtai pasižiūrėjo į savižudybių problemą – iš 41 suformuotų pokyčių krepšelių, kuriems iš viso atseikėta 4,7 mln. eurų, du skirti sveikatos priežiūrai. „Vienas jų skirtas savižudybių prevencijos programos kūrimui. Taigi iki 2020 metų reikia nuosekliai padaryti viską“, – pabrėžė Savižudybių prevencijos biuro vadovas.
 
„SafeTALK“ mokymų dalyvių patirtis

Dizainerė Daiva Urbonavičiūtė:

- Į „safeTALK“ mokymus pakliuvau per „Carito“ veiklą – kaip tik ruošėmės naujam projektui, pradėsime taikyti išklausymo terapijas bažnyčiose. Taigi akiračiui praplėsti mokymai buvo labai naudingi. Buvome pamokyti kaip darbo aplinkoje, artimųjų rate pastebėti psichologinių sunkumų turintį žmogų, kaip su juo bendrauti, kaip prieiti, kokius klausimus užduoti, kurie paskatintų žmogų susimąstyti ar paskatintų kreiptis pas specialistą. Tai užsienyje daug metų veikianti tikrai veiksminga prevencijos programa, padedanti atkurti visuomenės bendruomeniškumą. Dabar dažnas toks požiūris, kad jei žmogus liūdi, tai čia jo problema. Galbūt tai ir sveikas liūdesys, bet reikia išsiaiškinti, ar tai niekur neveda. Kitą kartą tokio asmens net šalinamasi... Kuo daugiau žmonių žinotų pagrindinius principus, rimtai reaguotų į kitą kartą, atrodo, nereikšmingus dalykus, išdrįstų paklausti, tuo mažiau būtų tragedijų. Kartais užtenka paklausti, tiesiog pabendrauti, kad padėtum žmogui.
 
Seimo narys, konservatorius Gabrielius Landsbergis:

- Keletas šių mokymų organizatorių paprašė juose sudalyvauti. Kadangi tikiu tuo, ką šie žmonės veikia, mielai prisijungiau. Tai, ką išgirdau per mokymus, praktiškai dar neteko pritaikyti, bet gyvenimas ilgas, tad dar visko gali nutikti (šypsosi). Tačiau daug svarbesnis dalykas – atradęs progą galiu apie tai kalbėti su žmonėmis, kuo plačiau skleisti žinią apie šiuos mokymus, paskatinti juose sudalyvauti. Nes apskritai kalbant apie psichikos sveikatą, savižudybių prevenciją, žinių viešojoje erdvėje dar stokojama. Nors prieš mokymus buvau įsitikinęs, kad nesu visiškas naujokas šioje srityje, išgirdau daug naujų dalykų, kai kas net labai nustebino, ko net nebuvau girdėjęs – tiek kalbant apie klausimų formulavimą, patį savižudybės įvardijimą ir t.t. Todėl reikia apie tai kalbėti, skleisti žinią, įtraukti kuo daugiau žmonių. Ypač mokytojai, medikai, tų profesijų atstovai, kurie kasdien yra šalia ypatingus socialinius poreikius turinčių žmonių, turėtų būti aktyviai įtraukti į šią programą.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica