Po rekonstrukcijos, bet higienos paso neturi

Vilniaus Žirmūnų gimnazija – iš pirmo žvilgsnio tvarkinga, neįgaliesiems pritaikyta mokykla. Deja, leidimo-higienos paso ji neturi. Kodėl? Įstaigos direktorius ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas direktorius Edmundas Grigaliūnas sako, kad įvykdžius pastato rekonstrukciją, pasikeitė higienos normos.
 
„Deja, atsakingi asmenys nesuplanavo karšto vandens tualetuose. Todėl ir neturime higienos paso. Tam, kad šį trūkumą pašalintume, turime vėl pakelti dangas, vesti vamzdynus. Tuo metu tai mums būtų kainavę vienus pinigus, dabar - visai kitus. Tiksliai įvardyti, kas kaltas, negaliu. Faktas, kad pagrindinis užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė. Jie vykdė pirkimus ir formavo techninę užduotį. Keisčiausia tai, kad po visais dokumentais yra ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovų parašai. Žinoma, jie pasirašė už tą dalį, kas buvo numatyta atlikti projekte.
 
Iki rekonstrukcijos turėjome daugybę kliuvinių higienos pasui gauti – netinkamos grindų dangos, per žemi turėklai ir taip toliau. Žinodami tai, kas yra netinkama, viską sutvarkėme. Deja, tuo metu reikalavimo, kad kiekviename tualete būtų šiltas ir šaltas vanduo, nebuvo. Todėl jis ir nebuvo įtrauktas į techninę užduotį“, – situaciją aiškina direktorius.
 
Pasak jo, dabartinei padėčiai keisti išeities jis nemato. „Šiuo atveju visuomenės sveikatos centro atstovų kaltinti negalime – jie užtikrina, kad viskas būtų taip, kaip įstatymiškai yra numatyta. Visuomenės sveikatos centras yra teisus, kai sako, kad mes turime tai sutvarkyti, o mes negalime to padaryti, nes savivaldybė tam neturi lėšų. Manau, kad situacija daug kur panaši. Žinoma, apie tai daug kas nelinkę kalbėti, kadangi kiekvienas paliktas savo problemas spręsti, kaip išmano“, – kalba E.Grigaliūnas.
 
Rengiant projektą, reikėjo konsultuotis
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjas Raimondas Vaidginas Žirmūnų gimnazijos situaciją supranta, tačiau reikalavimas dėl karšto vandens esą buvęs ir seniau. Viskas būtų išspręsta tinkamai, jei rengiant projektą būtų konsultuotasi su centro specialistais. „Higienos norma galioja penkerius metus. Reikalavimas, kad į tam tikras patalpas būtų tiekiamas karštas vanduo, buvo ir iki tol galiojusioje.
 
Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikdamas statinio rekonstravimo dokumentų vertinimą, įvertina tik pateiktame techniniame projekte numatytus sprendinius. Pavyzdžiui, jei projekte nenumatyta rekonstruoti karšto ar šalto vandens sistemų, o tik pakeisti langus, išorinių lauko sienų šiltinimas, bus vertinami tik šie sprendiniai. O išduodant leidimą-higienos pasą, vertinamos ugdymo sąlygos pagal higienos normą, kurioje yra nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į maisto tvarkymo patalpas, prausyklą prie valgyklos, dušus, tualetus, sveikatos kabinetus.
 
Rekomenduotume mokykloms ar savivaldybių administracijoms, kurios ruošiasi atlikti mokyklų patalpų rekonstravimą, rengiant projektus konsultuotis su visuomenės sveikatos centrais, kad būtų parengtas toks projektas, kuris ne tik padidintų pastato energetinį efektyvumą, bet ir užtikrintų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančias ugdymo sąlygas“, – patarė R.Vaidginas.
 
Kitur situacija geresnė?
„Lietuvos sveikata“, siekdama išsiaiškinti, kiek gi bendrojo lavinimo mokyklų šalyje veikia praktiškai nelegaliai, kreipėsi į visus dešimt visuomenės sveikatos centrų.
 
Paaiškėjo, kad Vilniaus apskrityje situacija prasčiausia – įstaigų, veikiančių be leidimų-higienos pasų, yra keliskart daugiau nei kitur. Tiesa, reikia pastebėti, kad ir mokyklų čia daugiau. Vilniaus apskrityje iš daugiau nei 300, higienos normų neatitinka 164 mokyklos. Kauno apskrityje iš daugiau nei 200 – apie 30. Klaipėdos – iš mažiau nei 150 – 22. Šiaulių – iš mažiau nei 150 – 17. Panevėžio – iš kiek daugiau nei 100 – 18. Telšių – iš maždaug 80 – 9. Utenos ir Alytaus apskrityse – iš apytiksliai 60 – tik po vieną. Tauragėje iš panašaus skaičiaus mokyklų higienos pasų neturi 3, o Marijampolės apskrityje iš maždaug 80 mokyklų reikalingus veiklai dokumentus turi visos.

---

 
Komentaras
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vedėja Kristina Cibulskytė:
- Švietimo, kultūros ir sporto departamentas susistemino informaciją, dėl kokių priežasčių dažniausiai Vilniaus miesto ugdymo įstaigos negauna leidimų-higienos pasų. Nedidelė dalis jų leidimų-higienos pasų neturi dėl priežasčių, nesusijusių su lėšomis. Kita dalis įstaigų nurodė, kad gauti leidimą-higienos pasą, reikia investicijų norint.
 
Departamentas yra numatęs kompleksines priemones, kurias įgyvendinus ugdymo įstaigos gaus leidimus-higienos pasus. Keturiasdešimt ugdymo įstaigų yra įtrauktos į 2014-2020 metų Vilniaus miesto integruotų teritorijų plėtros programą. Taip pat planuojama gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kitos ugdymo įstaigos bus remontuojamos panaudojant investicinių fondų ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšas. Savivaldybė, skirdama savo biudžeto ir pritraukdama kitų šaltinių lėšas, stengiasi, kad būtų kuo daugia atnaujinta švietimo ugdymo įstaigų.

---

Nuomonė 
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas:

- Matome tam tikrą savivaldybės neūkiškumą. Tai, kad daugelis mokyklų neturi leidimų-higienos pasų, rodo, jog savivaldybė, kaip steigėjas, mokykloms neskiria pakankamai dėmesio. Nesvarbu, kad tuo metu nebuvo reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju – karštam vandeniui, natūralu, kad karštas vanduo, kiekvieno savivaldybės nario namuose yra.
 
Jei tai yra natūrali gyvenimo norma, kodėl nepasirūpinus, kad ir mokymo įstaigoje ji būtų? Man nesuprantama ir labai gaila, kad žmonės žiūri tik valdiškai: kas pagal normą reikalinga tik tą minutę. Dėl tokio siauro požiūrio, šiandien ir turime tokias pasekmes. 
 
Vilniaus apskrityje situacija prasčiausia – įstaigų, veikiančių be leidimų-higienos pasų yra keliskart daugiau nei kitur. Iš daugiau nei 300, higienos normų neatitinka 164 mokyklos.