Papildomos biosaugos priemonės ūkyje
Sužinojus, kad Ignalinos rajone esančiame Rupinskų ūkyje aptiktas afrikinio kiaulių maro užkratas, vienas pagrindinių darbų buvo kiaulių bandos naikinimas. Nesvarbu, ar užsikrėtė viena ar šimtas kiaulių, toje kiaulių laikymo vietoje reikia sunaikinti visas laikomas kiaules – „Idavang“ įmonei prieš dvejus metus teko likviduoti beveik 20 tūkst. kiaulių. Kiaulių ūkio direktorių Saulių Leonavičių žinia apie užkratą šokiravo, nes šioje fermoje buvo itin griežtai saugomasi, kad tik būtų išvengta AKM.  
 
„Bet koks patekimas į fermą yra ribojamas, įeinant į ūkio teritoriją reikia būtinai persiauti batus. Darbuotojai, norintys patekti į pačią kiaulių laikymo vietą, tvartus, kuriuos vadiname švariąja zona, turi nusiprausti duše, persirengti drabužius. Darbuotojai negali laikyti kiaulių. Fermoje darbuotojams tiekiame maistą, kuriame nėra kiaulienos.
 
Kai kiaules reikia išvežti į skerdyklą, naudojame specialias perkrovimo rampas, kad nebūtų sąlyčio su skerdyklos vairuotojais ir jų transportu. Visa ferma aptverta tvoromis, kad jokie laukiniai gyvūnai kaip šernai nepatektų į teritoriją. Vykdome standartinį graužikų naikinimą. Be to, saugomės nuo kraujasiurbių – uždėjome tinklelius ant langų“, – apie papildomas biosaugos priemones, pritaikytas kiaulių ūkiuose ne tik AKM sezono metu pasakojo S.Leonavičius.
 
Dažniausiai AKM priežastis neišaiškinama
Po tokios skaudžios pamokos „Idavang“ atliko tyrimą, peržvelgė stebėjimo kamerų įrašus, net policija vykdė savo patikrinimą dėl AKM atsiradimo, tačiau priežasties, kas būtent įmonės biosaugos sistemoje nesuveikė, nepavyko išsiaiškinti. S.Leonavičius pasakojo, kad po įvykio konsultavosi su AKM specialistais Ispanijoje, kur kiaulių maras siautė bene trisdešimt metų. Paaiškėjo, kad 95 proc. atvejų užkrato patekimo į fermą priežastis nėra randama. Užkratas kiaulių ūkiuose gali pasklisti per atvežamus pašarus, darbo priemones ir ateinančius darbuotojus bei lankytojus, todėl būtina laikytis visų įmanomų saugos priemonių.  
 
Ūkio atkūrime itin svarbi kruopšti dezinfekcija. Ferma buvo kelis kartus plaunama ir dezinfekuojama – visa teritorija ir stogai apipilti negesintomis kalkėmis. Po baigiamosios dezinfekcijos ferma tuščia stovėjo ne mažiau nei 60 dienų, tik tuomet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leido įvežti kontrolinę bandą, kuri patalpinta ir gali laisvai vaikščioti po visą fermą ir yra nuolat stebima.
 
Po kurio laiko imami kiaulių kraujo mėginiai ir tikrinama, ar bandai viskas gerai. Jeigu taip, tuomet veterinarai ir vėl leidžia viruso atsikračiusiame ūkyje auginti kiaules. Rupinskų ūkyje po pusantrų metų ir vėl ramiai vaikštinėja kiaulės. „Minties atsisakyti ūkio šioje zonoje nebuvo. Manome, kad viską padarėme ir viruso ten nebelikę. Svarbiausia yra prevencija – žmonės, kurie dirba prie kiaulių, negali turėti kontakto su laukine fauna, privalo keisti avalynę ir praustis. VMVT biosaugos reikalavimai visiems vienodi ir visi privalo jų laikytis“, - įsitikinęs S.Leonavičius.
 
Svarbiausia – užbėgti ligai už akių
Lietuvoje laukų ir miškų masyvai yra dideli ir pašaro šernams – daug, todėl „Idavang“ vyriausiasis veterinarijos gydytojas Renatas Nedzinskas tvirtina, kad greičiausiai viruso paplitimo sustabdyti neįmanoma. „Tik laiko klausimas, kaip jis greitai plis.
 
Mano subjektyvia nuomone, AKM plitimo greitis priklausys nuo kelių dalykų – žmonių veiksmų ir sąmoningumo bei šernų populiacijos, kuri turi itin reikšmingą įtaką. Maro naikinimas kainuoja tiek valstybei, tiek visiems jos piliečiams. Todėl VMVT darbuotojai, nusimanantys apie ligos plitimą, turėtų apskaičiuoti, kas valstybei yra naudingiau – ar šernus, ar kiaules auginti“, - ironizavo R.Nedzinskas.
 
Ūkininkauti AKM paplitimo zonose yra įmanoma, bet būtina nepamiršti prevencijos, kad tiek komerciniai, tiek smulkieji ūkiai išvengtų galimų nuostolių. „Didelio skirtumo nėra – ūkininkauti Telšiuose ar Ignalinoje – nes kai mes jau sužinome, kad užkratas pateko į fermą, pradėti saugotis yra per vėlu, nes tai reikia daryti iš anksto. Būtina ligai užbėgti už akių, nes jeigu eisime iš paskos arba lygiagrečiai su liga, neapsisaugosime. Juk pagrindinis biosaugos taisyklių principas – užbėgti ligai už akių.
 
Nors Vakarų Lietuvoje dar nėra afrikinio kiaulių maro, tai dar nereiškia, kad galime nesisaugoti. Jeigu oficialiai dar nėra nustatyta, kad ten yra sergančių šernų, tai nereiškia, kad jų tikrai nėra. Daug laiko užtrunka juos surasti miškuose, kuriuose yra daug žmonėms neįžengiamų vietų ir tas virusas ten gali išlikti – tai ir yra didžiausias pavojus“, – sakė R.Nedzinskas.