Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje gripu suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų.
Pasak specialistų, didžiausia gripo komplikacijų rizika yra vaikams iki dvejų metų, vyresniems nei 65 m. asmenims, nėščiosioms ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies, plaučių, kepenų, inkstų) bei kraujo arba medžiagų apykaitos (cukriniu diabetu) arba esant imuninės sistemos sutrikimams.
 
Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja visiems, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms;asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
 
Skiepai nuo gripo – svarbi moters sveikatos priežiūros iki pastojimo, nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu dalis. Nėščiosios gripu serga sunkiau, joms dažniau atsiranda komplikacijų. Dažniausiai dėl gripo hospitalizuojami jaunesni nei vienerių metų amžiaus kūdikiai.
 
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015-2016 m. gripo sezonui skirtos vakcinos įsigyta 95 280 dozių.
ULAC specialistai  ragina nepamiršti ir kitų gripo profilaktikos priemonių:
susirgus neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis kaip nurodė gydytojas;
tinkamai ir dažnai plauti rankas: po tekančiu šiltu vandeniu, ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių;
laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas.