Signalas sveikatos specialistams: gyvena kaip pjuvenų kalne

Deimantė Gruodė
2016-10-27
Po gaisro Radviliškio gamykloje aplinkosaugininkai meta akmenį į visuomenės sveikatos specialistų daržą: jei namų stogai, kiemai visą laiką apnešti pjuvenomis, o išėjęs į lauką negali kvėpuoti, derėtų įsikišti ir jiems.
Signalas sveikatos specialistams: gyvena kaip pjuvenų kalne
Pusantros savaitės trukęs gaisras padarė žalos ne tik pjuvenų briketus gaminančiai įmonei, pareikalavo didžiulių sąnaudų jo gesinimui, bet ir sukėlė sudėtingą ekologinę situaciją – padaryta žala ir gamtai.

Valo gamtos telkinius

„Gaisras jau lokalizuotas, dabar šaliname užteršto vandens padarinius. Dar aplinkosaugininkai turi suskaičiuoti gamtai padarytą žalą. Tiesioginės ūkio subjektų išlaidos siekia apie šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Mums pasisekė, kad dūmų srautas ėjo ne į miesto pusę, bet į laukus ir gamybines įmones. Per paskutinį pasitarimą buvo pranešta, kad keletas gyventojų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl kvėpavimo sutrikimų.
 
Ekstremalių situacijų komisija priėmė sprendimą, kad visiems gyventojams, kurie turi įtarimų ir nori pasitikrinti, apmokėsime vandens kokybės šuliniuose tyrimus“, - situaciją komentuoja Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis.
Bendrovės „Gairelita“ teritorijoje sukrautoje medžio atraižų ir pjuvenų krūvoje kilęs gaisras, dėl kurio mieste teko skelbti ekstremalią situaciją, buvo užgesintas per parą.
 

Iš kieno kišenės bus padengiami nuostoliai? „Savivaldybės lėšomis, kurios yra rajono gyventojų pinigai, tikrai negalime. Kaip minėjau, suskaičiavome pinigų sumą ir, pagal numatytą tvarką, pateikėme Vyriausybei bei Finansų ministerijai, kad iš valstybės rezervo būtų kompensuojami ūkiniams subjektams padaryti nuostoliai“, - sako meras.
 
Turėtų įsikišti ir sveikatos specialistai

„Keisčiausia, kad sudegė viena, bet stovi dar dvi didžiulės pjuvenų krūvos. Aplinkui gyvenantys žmonės man skambino ne kartą ir ne du: „Gelbėkite, pjuvenų krūvos kaip septynių aukštų namas“. Kai papučia stipresnis vėjas, dulkės nusėda tiesiai ant gyvenamųjų namų ir netgi sunku kvėpuoti.
 
Vietiniai gyventojai, įsikūrę arčiau įmonės, gyvena kaip prie tiksinčios bombos. Jeigu namų stogai, kiemai visą laiką apnešti pjuvenomis ir negali kvėpuoti išėjęs į lauką, turėtų įsikišti ne tik aplinkosaugininkai, bet ir sveikatos specialistai“, - teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
 
Parlamentaras planuoja kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos norėdamas išsiaiškinti, ar gamyklos teritorijoje supiltos pjuvenos iš tikrųjų nekenkia gyventojų sveikatai. „Mano galva, pjuvenų krūvos turi būti sumažintos iki dviejų trijų ar keturių metrų ir užtvertos tvora, kad papūtus stipresniam vėjui nebūtų nešiojamos po aplinkinius rajonus.
 
Įmonė ne kartą buvo perspėta ir gaisrininkų, ir aplinkosaugininkų, kad gali atsitikti nelaimė. Bet ji tik sumokėdavo baudas ir nereaguodavo. Tad dabar jai turi būti pateikta sąskaita. Nejaugi mes iš savivaldybės ar valstybės biudžeto mokėsime už tai, kad neatsakingi asmenys „prisidirbo“,“ - sako A.Salamakinas, šiuo metu įvykio vietoje dirbant Ekstremalių situacijų komisijai ir skaičiuojant patirtus nuostolius.
 
Parlamentaras neabejoja, kad susidariusi ekstremali situacija radviliškiečiams tikrai nepridėjo sveikatos. „Kad ateityje daugiau nebūtų tokių atvejų ir žmonės galėtų gyventi normalioje aplinkoje, o ne pjuvenų krūvoje, sveikatos specialistai bendromis jėgomis su aplinkosaugininkais turi imtis priemonių“, - sako A. Salamakinas.
 
Griežčiau kontroliuoja žuvų prekyvietes
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, Radviliškyje kilusio gaisro padariniai kelia pavojų vietinių gyventojų sveikatai.
Gaisrui gesinti buvo panaudotas didelis kiekis vandens, kuris užliejo šalia esančius gyventojų sklypus, todėl kai kur šachtinių šulinių vanduo tapo rudas ir nemalonaus kvapo. Toks vanduo ypač gali būti pavojingas kūdikiams ir nėščiosioms.

 
Be to, gaisrui gesinti naudotas vanduo pateko į Obelės upę ir atitekėjo iki Petraičių (Stačiūnų) tvenkinio. Vanduo šiame telkinyje pakeitė spalvą, jame atsirado suodžių, smarkiai sumažėjo deguonies koncentracija.
Be kita ko, sustiprinta prekybos žuvimi kontrolė turgavietėse ir kitose žuvų pardavimo vietose. „Petraičių (Stačiūnų) tvenkinyje daugiausia auginama karpių ir lydekų. Paėmus žuvų mėginius ir atlikus jų skrodimą, paaiškėjo, kad kepenys, inkstai ir kiti organai stipriai pažeisti.
 
Tai - cheminio užterštumo pasekmė. Šiuo metu atliekami laboratoriniai tyrimai dėl sunkiųjų metalų ir kitų cheminių medžiagų. Kol neturime atsakymų, nerekomenduojame žmonėms valgyti ir pardavinėti žuvų iš šių tvenkinių, nes jos gali būti pavojingos sveikatai“, - pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

 
Komentarai
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius:


- Žala gamtai nėra taip greitai apskaičiuojama. Šiam darbui bus samdomi ekspertai. Bus numatyta mėginių paėmimo geografija ir visų kitų veiksmų planas, kad išvengtume užterštumo ir likviduotume jau esamą.
Ko gero, iš pradžių bus naudojamos biudžeto lėšos ir toliau jau teismų reikalas, kaip įmonė, kuri yra kaltininkė, turės viską kompensuoti.
 


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento direktorius Krizentas Kameneckas:

- Aplinkosaugininkai nuolat akcentuoja, kad tai (pjuvenų krūva – red.) yra žaliava, kitaip tariant, ne jų kontrolės objektas ir dėlto nesuka galvos.
Teisės aktai numato, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tyrimus atlieka ir saugo gyventojus gyvenamojoje aplinkoje. O įstaigose, kur neišduotas higienos pasas - visiškai ne mūsų kontrolės funkcija. Netgi neturime juridinės teisės įeiti į tokią įstaigą.
 
Buvome gavę skundų dėl minėtos įstaigos skleidžiamo triukšmo ir esame ją baudę. Mus buvo pasiekęs skundas dėl didelio dulkėtumo, bet gyventojai atsisakė matuoti dulkėtumą gyvenamuosiuose pastatuose.
Dirbame daugiau negu kad galbūt leistų teisės aktai. Šioje ekstremalioje situacijoje Radviliškyje atlikome nemažai tyrimų ir gyvenamojoje aplinkoje ir netgi įstaigose, kuriose galėtume ir nedirbti. Pavyzdžiui, jeigu įmonėje yra dirbančiųjų, buvo siekiama išsiaiškinti, ar jiems saugu pasilikti toje aplinkoje. Paaiškėjo, kad tyrimai prasti ir darbdaviai buvo perspėti, kad ieškotų variantų, jog darbuotojams nereikėtų būti toje aplinkoje.
 
Nesu susidūręs, kad kas pasakytų, jog skiedrų kupeta yra visuomenės sveikatos specialistų problema. Tad noriu užduoti retorinį klausimą: kaip sveikatos specialistai turi žiūrėti į nukirstus medžius, drožles, skiedras? Kur yra mediena, tai aplinkosaugininkai atsakingi, o kur žaliava – tai jau neatsakingi? Nupjautas medis irgi žaliava.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

      Budinti vaistinė


      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

      razinka


      Sveika šeima


      Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

      Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

      Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
      Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
      Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

      Naujas numeris