Didelį vaidmenį atlieka sąmoningumas 
Kauno VMVT kontroliuojamoje teritorijoje AKM kiaulių ūkiuose dar nebuvo nustatytas, tačiau šiais metais maždaug šimtui šernų (keliuose sumedžiotuose ir daugumoje gaišenų) nustatytas afrikinio kiaulių maro virusas. Ypač tai pasireiškė ties riba su Jonavos ir Kėdainių rajonu.
 
Atsižvelgiant į didelį AKM teigiamų šernų skaičių, bei AKM židinius nustatytus Kėdainių, Jonavos rajonuose ir siekiant išvengti tolesnio AKM plitimo Kauno rajono Vandžiogalos, Lapių, Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos yra paskelbtos AKM buferine zona, kur laikytojai privalo išskersti kiaules iki šių metų gruodžio 18 dienos.
 
„Kauno VMVT specialistai betarpiškai bendradarbiauja su kiaulių laikytojais, aktyviai bendrauja su Kauno rajono administracijos žemės ūkio skyriaus specialistais, Kauno rajono seniūnijomis, šiame rajone medžiojančiais medžiotojais. Reikalingas visapusiškas žmonių švietimas afrikinio kiaulių maro prevencijos klausimais. Užkertant kelią šiai ligai žmonių sąmoningumas ypač svarbus.
 
Nors AKM virusas žmogui nepavojingas, jis labai kenkia šalies ekonomikai, nes, nustačius bent vieną teigiamą gyvūną AKM atžvilgiu, yra būtina išskersti ar net sunaikinti visas laikomas kiaules. Taip pat buferinės zonos įsteigimas bei draudimas tam tikrą laiką kiaules laikyti buferinėje zonoje esančiose atitinkamose kiaulių laikymo vietose vykdymas yra pagrindinis faktorius, leidžiantis užtikrinti AKM rizikos valdymą ir užkirsti kelią AKM plitimui“, - sako Kauno VMVT viršininko pavaduotojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Linijus Valiuška.
 
Griežti saugos reikalavimai
Biologinio saugumo reikalavimai yra taikomi tiek nekomerciniams kiaulių ūkiams, tiek ir komerciniams kompleksams.
„Pagrindiniai reikalavimai kiaulių ūkiams yra dezinfekcijos barjerų įrengimas prieš patenkant į kiaulių laikymo vietas, tvoros aptvėrimas, lankytojų kontrolė, transporto kontrolė bei registracija.
 
Prieš patenkant į komercinį ūkį privaloma nusiprausti duše, persirengti naujus drabužius, avalynę, kuri yra skirta lankytis tik kiaulių patalpose.
Kiaulių laikytojai laikantys savo reikmėms neprivalo įsirengti dušo, tačiau privalo pasikeisti drabužius ir avalynę prieš patenkant pas kiaules.
Kiaules galima šerti tik pašarinėmis žaliavomis jas termiškai apdorojus. Taip pat einamųjų metų derliaus pakratus galima naudoti, tik jei jie buvo laikyti saugyklose ne trumpiau kaip devyniasdešimt dienų“, - su pagrindiniais reikalavimais supažindina L.Valiuška.
 
Atkreipiamas dėmesys, kad kiaules laikyti lauke draudžiama visus metus, taip siekiant išvengti kontakto su laukine fauna – tai yra šernais.
Stambiems kiaulių kompleksams keliami papildomi reikalavimai. Pavyzdžiui, visi dirbantys kiaulių laikymo vietose privalo prieš ir po darbo naudotis dušais, vilkėti tik toje darbo zonoje skirtą avalynę ir rūbus. Kad nebūtų atsinešta iš namų maisto, didžiųjų ūkių administracija organizuoja darbuotojų maitinimą.
 
Kiauliena ir produktai, per kuriuos galimas AKM viruso patekimas į ūkį, – nevežami. Didelis dėmesys skiriamas atvykstančioms ir išvykstančioms transporto priemonėms – jos yra apipurškiamos dezinfektantais, veikiančiais AKM ir KKM.
 
Mokomos kompensacijos
Ūkininkams mokamos kompensacijos už paskerstas kiaules bei jų patiriamus nuostolius. Įsteigus buferinę zoną kiaulių laikytojai, kurie pasiskerdė kiaules iki lapkričio 1 dienos, gaus papildomas 100 EUR išmokas už kiekvieną paskerstą kiaulę. Kiti kiaulių laikytojai įvardintuose rajonuose kiaules turi pasiskersti iki gruodžio 18 d. Jiems bus išmokėtos kompensacijos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą tvarką.
 
„Laukinėje faunoje vis dar aptinkama AKM užkrėstų šernų. Ūkininkai nuo praėjusių metų gali atnaujinti veiklą ir pradėti laikyti kiaules savo reikmėms. Prieš tai laikytojas turi kreiptis į VMVT teritorinį padalinį, kad inspektoriai įvertintų kiaulių laikymo vietą. Laikytojams norintiems atkurti kiaulių laikymą bus suteikta informacija apie jo pareigas ir atsakomybes.
 
Labai svarbu, kad kiaulių laikytojas suprastų, kad reikalavimai visų pirma yra taikomi apsaugoti jo ūkį nuo AKM. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl židinio atsiradimo smulkiame ūkyje nukenčia visas kiaulininkystės sektorius. Pastebima, kad laikytojai nėra labai aktyvus atnaujinti kiaulininkystės veiklą, kai kurie iš jų būna pasirinkę kitas ūkininkavimo sritis, kaip triušininkystę, avininkystę, paukštininkystę“, - tvirtina L.Valiuška.
 
Kiaulių laikytojai, kurie vykdo skerdimą, apie tai privalo informuoti teritorinį VMVT padalinį arba veterinarijos gydytoją ir paimti kraujo bei organų mėginius (inkstai, limfiniai organai, blužnis) AKM tyrimams.
Atkreipiamas dėmesys, kad tik gavus neigiamus tyrimų atsakymus AKM atžvilgiu kiaulieną galima naudoti savo reikmėms. Savivaldybėje, kurioje laikytojas pasiskerdė kiaules bei turi visus dokumentus, yra sudaroma komisija, į kurią patenka ir teritorinio VMVT padalinio atstovas. Laikytojas pateikęs visus reikiamus dokumentus, gauną išmoką dėl patirtų nuostolių.

---

Svarbu
2015 m. kiaulių laikytojams buvo išmokėtos kompensacijos už 1514 paskerstų kiaulių, šiais metais planuojama išmokėti kompensacijas už virš 3 tūkst. paskerstų kiaulių.