Į visų vienkartinėje stiklo, plastiko (PET) ar metalo pakuotėje parduodamų gėrimų kainą bus įskaičiuotas 10 euro centų užstatas, kurį pirkėjai susigrąžins specialiu ženklu pažymėtą tarą atidavę į taromatus arba kitas jų priėmimo vietas.
 
Iki šiol šalies parduotuvėse pastatyta apie 500 taromatų – daugiausia didžiuosiuose prekybos centruose, bet tikimasi, kad iki gegužės jų padaugės beveik iki tūkstančio, o per kelerius metus jiems prižiūrėti bus sukurta tūkstantis naujų darbo vietų.
Prekybininkai priims tik tas pakuotes, kurios bus pažymėtos specialiu ženklu, simbolizuojančiu, kad jų pakuotė dalyvauja užstato sistemoje ir kad pirkėjas gali susigrąžinti sumokėtus 10 centų – užstatą. Už prekes be tokio ženklo užstatas neimamas ir pakuotės užstato sistemoje nedalyvauja.
 
Tačiau net ir tokiu ženklu pažymėta pakuotė nebus priimta ir užstato nebus galima atgauti, jeigu ji bus stipriai pažeista. Tarkime, jei alaus skardinė sulamdyta, jos ženklai ir brūkšniniai kodai – nusilupę, jos nebus įmanoma identifikuoti.
 
Užstatą už pakuotes teks mokėti įsigyjant alų, alaus kokteilius, sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa – didesnė nei 0,1 litro, bet mažesnė nei 3 litrai.
 
Plečiant taros užstato sistemą, nustatytas pereinamasis laikotarpis iki balandžio 30-osios. Iki šios dienos turės būti išparduoti visi produkcijos, supilstytos į plastikinę ir skardinę tarą bei patiektos prekybos tinklams iki vasario 1 dienos, likučiai.
 
Sistemoje nedalyvaus mažos parduotuvės, turinčios mažesnį kaip 300 kv. m prekybos plotą (ši išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietės, kioskai, degalinės ir viešojo maitinimo įstaigos.
Taromatus į Lietuvą tiekia pasaulinė taromatų gamybos lyderė – Norvegijos įmonė „Tomra“. Pasak G.Varno, į maždaug tūkstantį taromatų investuota apie 22 mln. eurų.