Pasak specialistų, transriebalai priskiriami pavojingiausiems riebalams. Maža to, jie turi didelės įtakos įvairių ligų susiformavimui. Šių riebalų rūgštys aptinkamos hidrintuose riebaluose, gamintojų pamėgtuose dėl mažos kainos. Mūsų šalyje parduodamų maisto produktų etiketėse nurodoma, jeigu hidrintų riebalų yra jų sudėtyje, tačiau tikslių jų kiekių nėra.

Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad maisto produkto sudėtyje esantys hidrinti (ar iš dalies hidrinti) riebalai turi būti paženklinti, tačiau nurodyti transriebalų kiekio kol kas neprivaloma.  Prieš kelerius metus išleistame reglamente dėl maisto pateikimo vartotojams buvo siūloma etiketėse žymėti transriebalų kiekį, bet šis ketinimas nebuvo patvirtintas.Tiesa, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Danija, JAV, reikalavimą juos ženklinti vis dėlto įsivedė.

Be to, Danija pirmoji pradėjo riboti transriebalų kiekį maiste iki 2 g šimtui gramų aliejaus ar riebalų. Tokį pat žingsnį žengė Austrija ir Vengrija, o nuo kitų metų transriebalų kiekį maiste ribos ir Latvija.
Pasak specialistų, sumažinus transriebalų vartojimą iki 2 proc. paros energinės vertės rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja 25 proc. Be to, įvedus apribojimus, nustačius rekomenduojamus kiekius bei šviečiant visuomenę, transriebalų suvartojimas ES šalyse mažėja.

---

Trys klausimai specialistui
Apie transriebalų pavojų L.S. kalbina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėją Indrę Stoškuvienę.

- Transriebalai įvardijami kaip patys pavojingiausi, sukeliantys įvairias ligas...
- Moksliškai įrodyta, jog didelis tokių riebalų suvartojimas siejamas su koronarinės širdies ligos rizika ar net staigiomis mirtimis dėl širdies veiklos sutrikimų, taip pat padidėjusia diabeto rizika. Šių riebalų rekomenduojama suvartoti kiek įmanoma mažiau, iki vieno procento paros energinės vertės arba, paprasčiau kalbant, iki dviejų gramų per dieną. Danijos mokslininkai nustatė, kad suvartojus penkis gramus perdirbimo metu susidariusių transriebalų rūgščių, tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga 23 procentais.

- Kokiuose maisto produktuose šie riebalai dažniausiai aptinkami?
- Dirbtiniai transriebalai susidaro cheminiu būdu, iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, naudojamais margarinuose ir pramoniniam maisto ruošimui. Hidrinti riebalai yra patrauklūs maisto pramonei, kadangi pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus. Jų pusiau kieta konsistencija tinkama gaminant kepinius, saldumynus ir greitai paruošiamą maistą.  Transriebalų dažniausiai aptinkama sausainių, saldainių, vaflių arba bandelių sudėtyje, kurių gamybai buvo naudoti hidrinti riebalai. Natūraliai nedideli transriebalų kiekiai gali būti aptinkami kai kuriuose mėsos ir pieno produktuose. Bet tai neturi tokio didelio poveikio - daugiau hidrintų riebalų suvalgome vartodami perdirbtus produktus.
 
- Į ką pirkėjui, prieš perkant, tarkim, saldumynus, patartumėte atkreipti dėmesį?
- Visų pirma skaityti etiketes. Maisto produkto etiketėje turėtų būti nurodyti produkto sudėtyje esantys hidrinti ar iš dalies hidrinti riebalai. Pamačius tokius užrašus, vartotojams turėtų būti aišku, kad produkto sudėtyje gali būti transriebalų. Norint vengti šių nereikalingų ir pavojingų riebalų siūlyčiau mažiau vartoti perdirbtų produktų, taip pat vengti greito maisto ir, kaip minėjau, atidžiau skaityti etiketėje nurodytą konditerijos gaminių sudėtį.

---

 
Tyrimas
Šiemet NMVRVI atlikti transriebalų rūgščių tyrimai bandelėse, saldainiuose, sausainiuose, vafliuose bei varškės sūreliuose. Didžiausi jų kiekai aptikti saldainiuose, sausainiuose bei vafliuose. Kitose šalyse rekomenduojama norma 2 g transriebalų 100 g riebalų, o NMVRVI tirtuose produktuose jų norma viršyta net kelis ar net kelias dešimtis kartų. Pavyzdžiui, sausainiuose transriebalų norma viršyta 10 kartų, vafliuose – 4,49 karto, o sausainiuose - 3,41 karto. O sūreliuose ir bandelėse normos viršytos nežymiai.