Naikina milijonus paukščių
Jau kurį laiką vis daugiau Europos Sąjungos (ES) valstybių fiksuojamo paukščių gripo banga pasiekė Lietuvą. Veterinarijos specialistams ištyrus Kaune Nemuno upėje rastas gulbių nebylių gaišenas paaiškėjo, kad visos jos buvo užsikrėtusios labai patogenišku paukščių gripo virusu H5N8. Tokio tipo virusas Lietuvos istorijoje nustatytas pirmą kartą, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
 
Paukščių gripo atvejai jau kurį laiką užregistruojami aplinkinėse ES šalyse tiek laukiniuose vandens, tiek naminiuose paukščiuose. Dėl šios ligos jau sunaikinta apie 7,5 mln. naminių paukščių. Savaitės pradžioje taip pat pranešta apie 3 gulbėms nebylėms nustatytą paukščių gripo virusą H5N8 Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija).
 
„Visos Europos maisto ir veterinarijos institucijos sukeltos ant kojų. Situaciją reikia labai atidžiai sekti, nes vykstant paukščių migracijai grėsmė pernešti virusą labai didžiulė. Prireikus skelbti karantinines zonas ir naikinti paukščius būtų patirta didžiulių ekonominių nuostolių“, – kalbėjo infektologas prof. habil. dr. A.Laiškonis.
Siekiant išvengti protrūkio VMVT šiuo metu tiria visus rastus nugaišusius vandens paukščius.
 
Gripo virusas mutuoja
Specialistai pabrėžia, kad dar praėjusių metų spalį Europoje pradėjęs plisti paukščiams labai pavojingas paukščių gripo virusas H5N8 žmonių sveikatai grėsmės nekelia. Tačiau šiemet Vokietijos šiaurėje, Šlėzvigo-Holšteino žemėje, Steinburgo kalakutų fermoje jau buvo užfiksuotas kitoks – H5N5 paukščių gripo štamas.
 
Mokslininkai sako, kad paukščių gripas mutuoja, keičia savo savybes, kinta viruso sandara, jis įgyja vis naujų savybių. Tai reiškia, kad pasikeitęs virusas gali sukelti ligas ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.
 
Tokių nuogąstavimų pagrįstumą patvirtina ir infektologas A.Laiškonis: „Savaime aišku, kad mutacija galima, tos kombinacijos vyksta labai greitai. Taigi pavojaus žmogaus sveikatai atmesti negalima, pasaulio istorijoje tokių epidemijų buvo ne viena.“
 
Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo dr. Mariaus Masiulio, paukščių gripo atmainų yra nuo H1 iki H16 ir dar plius daugybė įvairiausių potipių. „Kaip žinome, pavojingiausios yra kelios paukščių gripo atmainos, praeityje nusinešusios tūkstančius žmonių gyvybių“, – sakė jis.
 
Kai kurie paukščių gripo viruso potipiai (pvz., H7N9, H5N1) paukščiams gali nesukelti ligos arba ji bus labai lengva, tačiau žmonėms jie gali būti pražūtingi, sukelti labai sunkias komplikacijas ar net mirtiną ligą. Prieš trejus metus Kinijoje buvo užregistruotas toks virusų potipis (H7N9).
 
Imėsi atsargumo priemonių
VMVT primena paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams, kad nuo kovo 1 d. mažiausiai vieną mėnesį (jeigu situacija neblogės) įsigalioja tam tikri draudimai.
Nurodoma laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu).
 
„Labai svarbu, kad patys paukščių laikytojai suprastų artėjančią grėsmę. Labai patogeniškas paukščių gripas H5N8 jau Lietuvoje, ir tikėtina, kad tai nebus vienintelis atvejis. Dėl didelės paukščių koncentracijos Nemune ties Kaunu, virusas gali plisti ir toliau. Labai svarbu apsaugoti naminių paukščių ūkius, nes virusui patekus į paukščių laikymo vietas, ekonominiai nuostoliai bus didžiuliai. Kiekvienas augintojas atsako už savo laikomų paukščių sveikatą“, – sakė M.Masiulis.
 
Išleistas VMVT įsakymas, nurodantis, kokias priemones reikia taikyti komerciniams paukštynams ir smulkiesiems paukščių laikytojams, siekiant išvengti paukščių gripo. Taip pat yra išleistas Europos Komisijos sprendimas „Dėl rizikos mažinimo ir sustiprintų biologinio saugumo priemonių bei ankstyvo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių užsikrėtimo pavojumi labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių“.

---

 
Tarp kitko
Kai kuriose Azijos dalyse ir šiaurės rytų Afrikoje cirkuliuojantis H5N1 potipis žmonių susirgimus sukelia jau nuo 1997 m. Juo 2003–2017 m. užsikrėtė apie 900 žmonių ir net 450 iš jų mirė. ES šis potipis yra retas, nes vykdoma labai sėkminga šio viruso stebėsena ir užkrėstų paukščių likvidavimas.
 
Didžiausia paukščių gripo pandemija, taip vadinamasis ispaniškasis gripas (H1N1), 1918–1923 metais nusinešė daugiau žmonių gyvybių negu Pirmasis pasaulinis karas. 1957 metais pasaulį sukrėtė azijinis gripas (H2N2), nusinešęs per 70 tūkst. žmonių gyvybių, o 1968 metais – Honkongo gripas (H3N2), pareikalavęs dar 34 tūkst. žmonių gyvybių.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!