Nuteisė vieną, o kiek dar nežinoma?
Neseniai Panevėžio apylinkės teisme nuteista kosmetologė. Grožio puoselėjimo specialistė prieš porą metų klientei elektrokoaguliacijos metodu pašalino karpas ir papilomas. Deja, paaiškėjo, kad neturėjo reikiamos kvalifikacijos, teikė paslaugą ne gydymo įstaigoje, nesilaikė sterilumo, higienos reikalavimų. Dėl to klientei buvo padaryta daugiau nei trisdešimt odos pažeidimų.
 
Iš tiesų, kosmetologijos paslaugų teikimo tvarkoje numatyta, jog odos, odos priedų ir paodžio pažeidimų gydymą, taikant elektrokoaguliacijos ir krioterapijos metodus, gali teikti tik gydytojas dermatovenerologas, turintis medicinos praktikos licenciją ir dirbantis sveikatos priežiūros įstaigose. Kosmetologai gi tegali teikti higieninės ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugas. Deja, pasak Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentės Rūtos Bražiūnienės, tokių atvejų, kai atliekamos paslaugos neatitinka turimos kvalifikacijos, apstu.
 
Tik per praėjusius dvejus metus į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos akiratį pateko keturi atvejai, turėję rimtų pasekmių. Dviejų atliktų neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių metu buvo nustatyta, kad po suteiktų grožio paslaugų buvo sutrikdyta klienčių sveikata.
 
Valdininkams nerūpi
Pasak R.Bražiūnienės, Kosmetikų ir kosmetologų asociacija septynerius metus kreipiasi į įvairias ministerijas, prašydama reglamentuoti grožio srities specialistų veiklą. Daugiausiai prašumų, žinoma, sulaukia Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau iki praėjusių metų, tol, kol ministerijoje neatsirado Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus, niekam tai nerūpėjo.
 
„Visuomet gaudavome atsakymą, kad mūsų veiklą reglamentuoja tam tikra higienos norma ir viskas tuo pasakyta. Nesvarbu, kad asmenys, kurie turi vienokį ar kitokį kosmetologijos išsilavinimą, dažnai viršija kompetencijų ribas. Niekam nerūpėjo, kad dėl to nukenčia klientai.
 
Praėjusiais metais Europos Sąjungos lėšomis buvo parašyti nauji standartai sveikatos ir grožio sektoriaus specialistams, kurie apibrėžė, kokias procedūras ir kokie specialistai gali atlikti. Deja, dėl vienokių ar kitokių priežasčių standartai vis dar nėra aprobuoti nei vienoje ministerijų. Esu įsitikinusi, kad visa tai, kas dabar daroma nelegaliai, tikrai būtų galima atlikti teisėtai. Tik tiek, kad žmonės tam tikram reikalui turėtų būti specialiai apmokomi.
 
Turi būti aiškiai atskirta, kad, pavyzdžiui, mezoterapiją gali atlikti grožio specialistas, įgijęs ne mažiau nei trejų metų išsilavinimą, o botulino toksino injekcijas ar hialurono užpildus gali leisti tik gydytojas dermatovenerologas. Dabar dažnai medikai nemato skirtumų tarp šių procedūrų.
 
Žinoma, guodžia tai, kad yra parengtas netradicinę mediciną reglamentuojantis įstatymo projektas, kur būtų apibrėžtos ir mūsų, kaip grožio specialistų, kompetencijos. Tačiau nežinia, kuo viskas baigsis, kadangi šiuo metu proteguojami Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, kurie siekia perimti visą netradicinę mediciną.
 
Baiminamasi, kad situacija netaptų panaši į dabartinę Odontologų rūmų. Privati organizacija, ko gero, neturėtų valdyti to, kas priskirtina Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai“, – svarsto R.Bražiūnienė.
 
Lietuviai drąsiau pažeidžia taisykles
Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė teigia, kad kalbant apie jau aptartą panevėžietės kosmetologės atvejį, toji moteris yra baigusi slaugą bei specialius kosmetologų kursus.
 
Iki 1995 metų, kai kosmetologams būdavo išduodamos licencijos, ją turėjo, sėkmingai dirbo. Deja, prieš daugiau nei dvidešimtmetį Sveikatos apsaugos ministerija kosmetologų licencijavimą panaikino, o ši procedūra atsirado tarp dermatovenerologo kompetencijų.
 
„Žinoma, įstatymai pasikeitė ir jų nežinojimas ar ignoravimas nuo atsakomybės neatleidžia. Tik kodėl Sveikatos apsaugos ministerija panaikino licenzijas, paaiškinti sunku. Galbūt tai yra susiję su tuo, kad šiuo metu žmonės, kurie dirba su licencijomis yra tik medikai. Nenorima įsileisti kitos srities specialistų. Galbūt galvojama, kad grožio specialistus galėtų kuruoti kas nors kitas.
 
Iki šiol gi visą grožio sektorių kuruoja Ūkio ministerija, tačiau grožio paslaugos jau seniai peržengė kosmetinės odos priežiūros kartelę ir kuo toliau, tuo labiau braunasi giliau, į netradicinės medicinos sritį. Todėl manome, kad daugelį veido ir kūno grožio procedūrų turėtų reglamentuoti Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigia R.Bražiūnienė.

---

 
Komentaras
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė:

- Mūsų tarnyba imasi tyrimų tuomet, kai grožio specialistai, kosmetikai viršija kompetencijų ribas. Jie gali atlikti tik higienines ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugas. Tai yra permanentinį makiažą, plaukų šalinimą, pedikiūrą, manikiūrą, tatuiruotes, papuošalų vėrimą. Privalo turėti galiojantį higienos pasą.
 
Iš tiesų, visuomenėje labai populiari mezoterapija, botulino injekcijos, halurono rūgšties procedūros, odos nusluoksniavimai ir panašiai. Tačiau šios procedūros gali būti atliktos tik atitinkamą išsilavinimą turinčių specialistų. Tarnybos fiksuoti atvejai turėjo tikrai neigiamų pasekmių. Turėjome ir pavyzdį, kai kosmetologai šalino odos darinius, o paaiškėjo, kad tai piktybinis darinys, kurio taip šalinti nebuvo galima.
 
Ne tiek svarbu, kaip specialisto veikla yra įteisinta, svarbiausia kompetencijų ribos. Kosmetologijos paslaugų teikimo tvarkoje aiškiai nurodoma, ką šis gali, o ko negali atlikti. Kas iš to, jei mes suteksime kosmetologams licencijas, o jie vis tiek atliks daugiau paslaugų, nei priklauso? Tuomet reikia kalbėti apie kosmetologų paruošimą. Galbūt galėtų pakisti jų rengimo programos.

---

 
Pataria teisininkas
Advokatas Arvydas Aranauskas:

- Dažniausiai pasitaikančios teisinių ginčų, tarp paslaugos teikėjo ir kliento, situacijos yra, kuomet kosmetologas teikia atitinkamas grožio paslaugas neturėdamas medicinos praktikos licencijos, kita situacija, kuomet grožio paslaugos teikiamos teisėtai, turint visus privalomus leidimus, tačiau suteikiama nekokybiška paslauga ir dėl to padaroma žala klientui.
 
Pirmuoju atveju, jei klientui sutrikdoma sveikata, tai – labai grubus veiklos teisėtumo pažeidimas, kurį būtų galima palyginti su transporto priemonės vairavimu be vairuotojo pažymėjimo, kai sukeliamas eismo įvykis, kurio metu sužalojamas žmogus. Tokie priešingi teisei paslaugos teikėjo veiksmai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.
 
Šiuo atveju įrodymus apie veiką turinčią nusikaltimo požymių, pagal nukentėjusiojo pareiškimą, privalo surinkti teisėsaugos institucijos, kurios sprendžia, ar pakanka įrodymų bylą perduoti teismui. Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir skirdamas bausmę taip pat išsprendžia žalos atlyginimo klausimą.
 
Kitu atveju, kai iš esmės teisėtai teikiant grožio paslaugas, suteikiama nekokybiška paslauga ir dėl to klientui padaroma žala, ji turėtų būti atlyginta Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jei ginčas persikeltų į teismą, ieškinio pagrįstumą paremtą įrodymais privalėtų įrodyti klientas.
 
Tokio pobūdžio bylose įrodinėjimas būna pakankamai sudėtingas, klientams reikėtų išsaugoti apsilankymo pas specialistą dokumentus, jei dokumentų neišliko galima remtis liudytojų parodymais. Tai pat svarbu pabrėžti, kad būtina įrodyti ir sveikatos sutrikdymo mastą.
 
Kita vertus, manau, kad teisę į kokybišką grožio paslaugą pirmiausia turi įgyvendinti pats klientas, jis turi būti pakankami rūpestingas ir atsakingai pasirinkti paslaugos teikėją. Klientas prieš kreipdamasis į grožio saloną, turėtų įsitikinti, ar jo veikla teisėta, ar jis turi visus reikiamus leidimus, pavyzdžiui higienos pasą, teikti atitinkamas paslaugas.
 
Jei kyla abejonių dėl specialisto kvalifikacijos, prašyti pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, tokius kaip diplomas ar kvalifikacijos kėlimo kursų pažymėjimai.